Vaida Strazda

“Į Švediją, Skonės regioną, atvykau su draugais būdama 18 metų, iš karto po vidurinės mokyklos baigimo ir tai buvo mano pirma kelionė į užsienį. Planas buvo čia padirbėti du mėnesius, užsidirbti skinant braškes ir grįžti namo į Lietuvą studijuoti, tačiau likimas viską perdėliojo savaip”, – pasakojimą apie savo gyvenimą Švedijoje pradeda projekto dalyvė Vaida.

Po sunkios ligos mirus mamai, ji priėmė sprendimą savarankišką gyvenimą pradėti kurti Švedijoje ir būdama 20-ties su kelių mėnesių dukrele grįžo į taip mažai pažįstamą, bet viliojančią šalį. “Tuo metu Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungoje, nebuvo nei skype, nei messenger, telefono skambučiai iš būdelės kainuodavo brangiai, susisiekimas buvo sudėtingas – važiuodavom virš 1000 km per Lenkiją. Kraustydamasi į Švediją neturėjau ilgalaikių planų, tuo metu atrodė, kad liksiu čia tik kol atsistosiu ant kojų. O tai padaryti rodėsi lengviau Švedijoje nei Lietuvoje”, – tuometinę situaciją prisimena Vaida.

Švedijoje nugyventus 20 metų Vaida sako galinti suskirstyti į keletą periodų. “Pirmus 5 metus Švedija atrodė svajonių šalis, kur viskas gražu, teisinga ir didžiulės galimybės visiems, kurie nori mokytis ir dirbti. 5-tus–10-tus savo gyvenimo metus emigracijoje prisimenu kaip pačius sunkiausius. Buvau labai pervargusi nuo studijų ir darbo, kankino ilgesys Lietuvai, švedai atrodė labai šalti žmonės, kuriems tu įdomus tik tiek, kiek iš tavęs yra naudos. Kai Švedijoje susikūriau savo mažą Lietuvą, savo įmonę, veiklą, nukreiptą į Lietuvą, pasijutau geriau. Šiai dienai gyvendama Švedijoje jaučiuosi gerai – po 20-ties metų pagaliau atsiranda namų jausmas,” – savo patirtimi ir jausmais dalijasi projekto dalyvė.

Lietuvą palikusi gana ankstyvoje jaunystėje, Vaida visą savo studijų ir darbo karjerą sako susikūrusi Švedijoje. Čia ji studijavo tarptautinius santykius Malmö universitete. O vėliau, 2010-aisiais, įkūrė verslo konsultacijų įmonę ‘Consultė ekonomi & juridik AB’ Baltijos šalių verslininkams Švedijoje, kuriai iki šiol vadovauja. Moteris pasakoja, kad šiame versle dirba su kone 200-tais Lietuvos ir Latvijos eksporto įmonių Švedijoje, kuo labai džiaugiasi.

“Labiausiai džiaugiuosi savo susikurta role eksporto rinkoje tarp dviejų man mylimų šalių. Darbo reikalais dažnai keliauju į Lietuvą ir po Švediją, gyvenu širdžiai mielu ir įdomiu darbu. Kartais vis dar prisimenu tas ilgas varginančias keliones namo į Lietuvą 1000 kilomentrų per Lenkijos duobėtus kelius ir palyginu su šiai dienai turimu komfortu. Negaliu nesidžiaugti ir nevertinti kiek daug Lietuva pasiekė per 20 metų ir kad man likimas leido pagauti tą augimo bangą ir plaukti su ja”, – šypsosi moteris, per 20 metų Švedijoje sukūrusi sėkmingą ir mylimą verslą, apie kokį dalis Švedijos lietuvių dar tik svajoja. “Jeigu tavo svajonės tavęs negąsdina, jos yra per mažos”, – sako Vaida apie savo gyvenimo moto.

Iš Panevėžio kilusi moteris net ir po daugelio metų nepraranda ne tik darbinio, tačiau ir emocinio ryšio su gimtine. “Ryšys su Lietuva glaudus ir kasdienis. Mano verslo vizija kilo iš širdies gelmių – svajonės dirbti su lietuviais ir lietuviams, vėliau prisijungė ir kaimynai latviai, dėl ko aš taip pat labai džiaugiuosi”, – pabrėžia moteris.

2008 metais ji prisijungė prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos užsienio korespondentų būrio ir vis praneša naujienas iš Švedijos. “Darbas LRT taip pat palaiko mano glaudų ryšį su Lietuva. Kartą žurnalistas pajuokavo, kad per gerą dešimtmetį bendradarbiavimo, nei karto iš manęs neišgirdo “pas mus Švedijoje”, atvirkščiai: “švedai”, “jie” ir pan. Tai tikras įrodymas, kad širdyje esu absoliuti lietuvė net ir didesnę savo gyvenimo dalį praleidusi svetur”, – pabrėžia Vaida.

Örkelljunga komunoje pietų Švedijoje gyvenanti moteris augina nuosavą žirgą, kuris jau yra tapęs jos viena mėgstamiausių laisvalaikio veiklų. “Žirgas Keiron, jo kasdienė priežiūra ir jodinėjimas miške užpildo mano kasdienybę”, – sako verslininkė, paklausta apie laisvalaikio užsiėmimus. “Taip pat labai mėgstu skaityti, todėl valandos namuose vienai su knyga yra geriausias laikas. Esu baigusi Panevėžio dailės mokyklą, tad pomėgis tapybai likęs – nors ir labai retai, bet pasistatau molbertą kambaryje ir tapau paveikslus”, – priduria pašnekovė, draugų vadinama optimiste su jumoro jausmu, stipria, savarankiška bei kūrybinga asmenybe.

Ateinančių trejų metų tikslu Vaida įvardija lietuviškų namų statybas. “Taip, planuoju lietuviškus namus čia Švedijoje. Šiuo metu esu projektavimo stadijoje. Išduosiu tik tiek, kad namo sienų elementai bus iš Lietuvoje pjautų šiaudų, o ant tų sienų kabės lietuvių menininkų kūriniai. Svajonės? Jos yra pagrindinis mano gyvenimo variklis, jų turiu visada ir didelių, net mane pačią gąsdinančių. Svajoju kada išdrįsti pasukti nuo verslo į menus. Tikiu, kad kažkada taip ir atsitiks”, – mintimis dalijasi moteris, pasižyminti drąsa eiti savo keliu.

Ką Vaida patartų jauniems lietuviams, atsikrausčiusiems į Švediją? “Stengiantis įsitvirtinti naujoje šalyje, žmonės imasi visokių darbų, dažniausiai ne tų, apie kuriuos svajojo, nes svarbu susitvarkyti buitį. Tautiečiams linkiu neužsibūti nemieluose darbuose ir nebijoti siekti daugiau kartais galbūt renkantis mažesnes mėnesines pajamas, bet matant didesnę galimybių perspektyvą. Nenuvertinti savo Lietuvoje įgyto išsilavinimo, darbo patirties, mokamų kalbų ar kitų asmeninių įgūdžių, juos teisingai pristatyti siekiant karjeros ir išdidžiai pridedant „aš iš Lietuvos“.