Sandra Čiaraitė

“Kuo daugiau keliauju, tuo labiau matau lietuvių pranašumus, kur šiaurietiškas santūrumas susipina su empatija ir emociniu artumu labai “lagom” proporcijomis. Lietuviai turi nuostabių charakterio bruožų. Didžiuojuosi galėdama prisistatyti esanti lietuve ir daugiau ar mažiau visada esu “viena koja” Lietuvoje”, – sako projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Sandra, Švedijoje gyvenanti jau penkerius metus, o šiuo metu keliaujanti po Balkanus.

Į Švediją Sandrą atvedė studijos. Universitetus rinkosi tarp Kopenhagos, Melburno ir Stokholmo ir nugalėjo pastarasis – 2016 metais ji atvyko studijuoti į Stokholmo universitetą. “Nors rinkausi tarp keleto universitetų, tėčio verslo ryšiai su šia šalimi, Skåne regionu, pastūmėjo išbandyti Švediją”, – sako Sandra.

“Per šiuos metus buvo įvairių etapų. Tačiau karjeros prasme jau prisirišau prie Stokholmo ir būtent čia įsitvirtinau kaip pinigų plovimo prevencijos specialistė. Pirmasis mano darbas Švedijoje buvo įmonės teisininkės pozicija startup’e dar studijuojant magistrantūrą, antrasis – atitikties funkcijos užtikrinimo estiško kapitalo finansų įmonėje. Nors ir intesnyviai mokiausi švedų kalbos, tačiau karjera natūraliai pasisuko į sritį, kuri labiau remiasi į anglų kalbą”, – pasakoja projekto dalyvė. Prieš atvykdama į Švediją, ji Lietuvoje studijavo Vilniaus universitete, teisės fakultete, ir tuo pačiu metu dirbo teisinį darbą. Studijų metu Sandrai teko su Erasmus mainų programa apsilankyti ir Danijoje.

“Šią vasarą kaip tik “švenčiu” korporatyvinio darbo dešimtmetį, labiausiai džiaugiuosi, kad nepaisant visų išsilavinimo ir vietinės kalbos iššūkių, įsitvirtinau Švedijos rinkoje ir būtent čia sulaukiu darbo pasiūlymų. O asmenine prasme, džiaugiuosi, kad nusipurčiau mažos šalies komplekso, čia prisidėjo ir kelionės, ir verslo projektai su užsienio įmonėmis. Visa tai kartu padėjo suprasti mūsų lietuviško būdo savitumą ir pranašumus”, – dalijasi Švedijos lietuvė.

“Kas man labiausiai patinka Stokholme? Tai pagarba privatumui ir saviraiškos laisvei. Žinoma, kartais tas privatumas, ypač žiemą, gali peraugti į pakankamai vienišą laiką. Kita vertus tai ir paskata palaikyti tvirtesnius ryšius su lietuvių bendruomene ir Lietuvoje likusiais artimaisiais”, – šypsosi Sandra. – “Esu kilusi iš Žemaitijos, užaugau miestelyje netoli Tauragės. Matyt iš čia ir užsispyrimas: nepasidaviau nei mokantis kalbos, nei šaltesniam žmonių būdui. Švedijoje visada gyvenau Stokholme, tačiau labai prijaučiu Skåne regiono žmonėms: randu nemažai sąsajų su žemaitišku charakteriu.”

Sandra sako mėgstanti keliauti, fotografuoti, sportuoti, hikinti. O svajojanti apie labai paprastus dalykus – pažinti žmones ir tiesiog ramiai gyventi. “Anksčiau buvau kur kas neurotiškesnis žmogus, ypač kai verčiausi teisininkės praktika. Kur kas labiau siekiau susikurti materialų gerbuvį prieš “pradedant gyventi”. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, pradėjau daryti daugiau veiklų, kurios man patinka, mažiau svajoti, o daugiau tiesiog įgyvendinti. Tačiau tokios savybės kaip oraginizuotumas ar polinkis pavadovauti išliko iki šiol”, – dalijasi mergina.

Ką ji patartų lietuviams, atsikrausčiusiems į Švediją? “Būti atviriems patirčiai ir pasauliui, o visa kita įvyks ir taip.”