Monika Lionaitė

Moniką apibūdinti vos keletu sakinių sunku. Tiek veiklų ir pasiekimų 24-erių metų žmogui, atrodo, neįtikėtina. Studijos, praktikos, darbai, savanorystė, verslas, hobiai – viskas vienu metu ir su daug energijos. Bet apie viską nuo pradžių.

“Šiuo metu organizuoju globalius hackathonus (IT projektų ir prototipų kūrimas) ir startuolių kurimą bei vystyma Skandinavijos, Europos, Kinijos ir Australijos rinkose. Esu baigusi magistrą Tarptautiniame ir palyginamajame švietime bei Tarptautinės vadybos bakalaurą Stokholmo universitete. Taip pat studijavau politikos mokslus, tarptautinius ryšius, žurnalistiką, kinų kalbą Stokholmo, Södertorno ir Uppsalos universitetuose.

Studijuoju ir antrą magistrą – Strateginę informacinių sistemų vadybą Stokholmo ir Australijos Nacionaliniame universitetuose. Esu įkūrusi IT inovacijų verslą ‘Openhack 2020 Australia’, kurio pagrindinė veikla – globalių hackathonų organizavimas bendradarbiaujant su globaliomis organizacijomis ir verslo atstovais atrandant inovatyvius būdus ir sukuriant projektų prototipus, kurie prisidėtų prie tvarios verslo veiklos vystymo skaitmeniniame amžiuje”, – apie savo veiklas pasakoja projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė, kurios gyvenimo moto – “Mokytis, dalintis žiniomis ir kurti tvarius produktus”.

O kaip ši aktyvi lietuvė atkeliavo į Švediją? “Nuo vaikystės leisdavau vasaras Švedijoje, su šeima daug keliavome tad pamilau šios šalies kraštovaizdį bei jūros ošimą. O vėliau dėl tarptautinių karjeros ir mokslo galimybių nusprendžiau persikraustyti į Švediją dar budama gimnaziste Tarptautinio bakalaureato programoje. Dalis mano šeimos jau buvo įsikūrusi Stokholme, tad neužtruko kol šis miestas tapo nuolatiniais mano namais”, – sako Monika.

Pasak merginos, tiek gyvenimas Švedijoje, tiek skandinaviškas gyvenimo stilius jai artimas lietuviškam. Čia ji atrado ir daugybę veiklų įvairiose organizacijose, buvo Eurovizijos Stokholme Lietuvos delegacijos koordinatore 2016-aisiais bei Nobelio Premijos 2016 Stokholme viena iš ceremonijos koordinatorių. Monikai teko ir Švedijos švietimo sistemoje aktyviai atstovauti tarptautinių studentų teises dirbant Tarptautinių studentų koordinatore Stokholmo universitete, bendradarbiaujant su švietimo ministrais, universitetų rektoriais ir profesoriais rasti būdus, kaip efektyviai reformuoti aukštojo mokslo švietimo sistemą Švedijoje, Europoje bei kitose pasaulio šalyse.

Ir nors Švedijoje gyvenanti mergina turi labai įtemptą mokslo ir darbo grafiką, tačiau visuomet randa laiko ir su Lietuva susijusių veiklų puoselejimui: “Lietuvybė man – tai savitos kalbos puoselėjimas, vertybės, modernaus gyvenimo supratimas. Emigracija daug prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo, investicijų pritraukimo ir pakitusio suvokimo, jog kad būtum lietuviu nebūtina gyventi Lietuvoje. Patriotiškumo jausmas ypatingai išauga keliaujant ir bandant pažinti kitas kultūras per lietuviškų vertybių prizmę.

Šiuo metu esu Globalios Lietuvos garbės ambasadore Globalios Tauragės regionui Švedijoje ir Australijoje, buvau viena pirmųjų LJB sekretorių, atlikau praktiką Lietuvos ambasadoje Stokholme ir atstovybėje Ženevoje. Esu ir Kanberos lietuvių bendruomenės nare Australijoje. Dalyvauju lietuvių išeivijos menininkų projektuose. O prieš keletą vasarų pradėjau organizuoti paplūdimio tinklinio treniruotes lietuviams Stokholmo regione. Tai tapo tradicija, kuri tęsiasi iki šiol ir suburia lietuvius aktyviam laisvalaikiui. Tai džiugina!”

Nuolat įsisukusi į veiklas Monika nepamiršta ir pasvajoti. Vienas jos tikslas-siekis itin prasmingas – “įgalinti daugiau žmonių, ypatingai merginų, atrasti save technologijų srityje. Būtent todėl yra intensyviai vystoma mano kompanijos ‘Openhack 2020 Australia’ veikla”.

“Visos galimybės pasidaro kur kas prieinamesnės įvaldžius tos šalies, į kurią esate atvykę kalbą ir kultūrą”, – įsitikinusi mergina, kurios vienas svarbus patarimas į Švediją atvykusiems lietuviams būtent toks – išmokti švedų kalbą, kuri atvers daugiau kelių į bendravimą ir karjerą: “Švedai labai tolerantiskai sutinka atvykėlius su malonia šypsena, tačiau užmegzti draugystę ir integruotis į visuomenę pareikalaus nemažai kantrybės ir supratimo. Dažnu atveju daug tarptautinių studentų ir profesionalų Stokholme susiburia į tarptautinių draugų ratą, kuriame švedai – retenybė, tad nekeista, jog švedų kalbos trūkumas labai apsunkina tolimesnes karjeros galimybes. Tad linkiu kantrybės bandant pažinti švedus ir skandinaviško gyvenimo ypatybes”.