Milda Gontaitė

  • Kulturos vadybos specialistė
  • 25 metai
  • 11 metų Švedijoje

“Žinot tą istoriją, kai tėtis arba mama išvažiuoja į užsienį ir palieka savo vaikus seneliams prižiūrėti? Tai va, mano šeima taip nepadarė”, – pasakojimą apie save pradeda projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Milda ir nuoširdžiai prajuokina. “Kai tėtis gavo darbą Švedijoje, susėdome su šeima kaip “žvėrių taryba” ir nubalsavome kartu čia kraustytis. Man buvo 13 metų kai atsikraustėme į Västerås miestą”, – tęsia 25-erių mergina, Švedijoje gyvenanti jau 11 metų.

Vos atsikrausčiusiai paauglei vienus metus teko mokytis švedų kalbos. Tuo laikotarpiu ji Švedijoje sutiko begalę įdomių vaikų ir jaunimo iš visų pasaulio kraštelių. “Išmokau rašyti savo vardą arabiškai, su mergaitėm iš Kubos šokome salsą, na ir, aišku, išmokau pirmąją švedišką folklorinę dainą-lopšinę “Vem kan segla förutan vind?”, – pirmuosius metus prisimena Milda.

“Lietuvoje buvau guvus vaikas: grojau fleita muzikos mokykloje, dalyvaudavau raiškiojo skaitymo konkursuose, žaidžiau tinklinį ir su draugėmis buvome iniciatorės sukurti Sedos skautų būrį, kuris dabar vadinasi “Medeinos draugovė” ir priklauso Žemaitijos skautų organizacijai”, – pasakoja iš Mažeikių rajono, nedidelio Sedos miestelio kilusi mergina. Nors Švedijoje praleido kone pusę savo gyvenimo, žemaičių tarmė jai yra labai mėgstama ir mylima.

Milda pasakoja, kad atsikrausčius į Švediją ir nemokant kalbos, buvo sunku nuraminti tiek energijos turinčią paauglę. “Todėl mane nuvedė tiesiai į muzikos mokyklą Västerås mieste. Nes muzikos kalba yra universali. Ten toliau tęsiau fleitos pamokas, pradėjau groti orkestruose, o galiausiai ir pati rengiau koncertus. Kitaip tariant, užaugau dalyvaudama skirtinguose renginiuose ir juos organizuodama”, – sako projekto dalyvė.

Nenuostabu, kad šie pomėgiai Mildą atvedė ir į Kultūros vadybos ir administravimo studijas Giotenburgo univeristete. “Nuo rugsėjo mėnesio dirbu pelno nesiekiančioje organizacijoje pavadinimu “RUM – Riksförbundet Unga Musikanter”. Tai organizacija, skirta vaikams ir jaunimui, kurie per muziką ir kultūrą tobulina savo socialinius įgūdžius, mokosi demokratijos ir kartu sukuria vienas kitam prasmingą laisvalaikį. Svajonių darbas!”, – savo pasirinkimu džiaugiasi mergina. O džiaugtis Milda tikrai moka. Sako, kad iš mamos išmoko vertinti kiekvieną gerą ar gražų dalyką, net jei jis yra ir mažas – viskuo galima džiaugtis.

Kaip Milda jaučiasi jau ilgą laiką gyvendama Švedijoje?
“Labai gerai. Manau, kad Švedija man davė galimybių tapti tuo žmogumi, kuriuo esu dabar. Mano manymu, Lietuvoje yra truputį pasenęs požiūris į valdžią (galią), kokios vertybės yra teisingos ir neteisingos. Manau, kad kiekvienas žmogus turėtų jaustis, jog jis kažką prideda ir įneša į savo bendruomenę, nesvarbu ar tai miestas, ar šalis, kur gyveni. Mano manymu, Švedija labai stengiasi suteikti kiekvienam žmogui galimybę, kad jo/jos žodis būtų išgirstas”, – mintimis dalijasi mergina.

Milda sako esanti gamtos žmogus, mielai laiką leidžiantis miške, prie jūros ar ežero. “Prieš metus pradėjau laipioti uolomis ir esu visiškai to pakerėta. Kai oras leidžia, susipakuojame virves, karabimus ir su draugais važiuojame prie kokios uolos laipioti. Praeitais metais prisijungiau prie akcijos “En utenatt i månad” (naktis lauke kartą per mėnesį) – tai dabar bent vieną naktį mėnesyje keliauju miegoti lauke palapinėje arba miško pavėsinėje, taip pat šaltai maudytis ežeruose ir jūroje. Nuostabi atrakcija ir puikiai tinka kai nepavyksta į Ispaniją ar Graikiją atostogų išvažiuoti”, – juokiasi mergina 🙂

Su kelionėmis ir nuotykiais susiję ir Mildos ateities svajonės. Tačiau ne tik. “Asmeniniame gyvenime noriu pasistatyti namą, pasodinti medį ir sukurti šeimą, kur su vaikais žemaitiškai “rokoutomės”, – apie ateitį svajoja mergina.

Daug metų Švedijoje praleidusi Milda sako turinti patarimų ir naujai čia atvykstantiems lietuviams. “Tarp emigrantų dažnai girdžiu posakį “Kur bebėgsi – ten save atrasi”. Ir visiškai su tuo sutinku. Bet norėčiau pridurti, kad kur ir bebėgsi – ten atsiras tau vieta ir tikslas pasilikti bei kažką gero nuveikti. Nesigėdykime ir nebijokite parodyti, kaip esame išaugę ir išugdyti Lietuvoje, nes tai mūsų superpower!”, – pabaigai paragina mergina.

Publikuota 2021-02-04