Martynas Zinkevicius

Į Švediją iš gimtosios Klaipėdos Martynas atsikraustė vos vienuolikos. Berniukui baigus keturias klases, jo šeimos gyvenimas persikėlė į šią šalį, nes mama jau kurį laiką čia dirbo ir kas keletą savaičių važinėdavo tarp Lietuvos ir Švedijos. “Nusprendėme jog bus paprasčiau jei visa šeima kelsis gyventi į Švediją”, – sako Martynas.

“Čia atvykau būdamas 11 metų ir man buvo lengviau integruotis negu kai kuriems mano šeimos nariams. Pirmi metai tikriausiai buvo patys įdomiausi, nes šeima nusipirko namą nedideliame mieste netoli Karlstad ir aš patekau į mažą mokyklą, kurioje mokėsi vien tik švedai. Visiškai nemokėjau švedų kalbos, todėl man buvo paskirta vertėja, kuri sėdėjo šalia manęs kiekvieną pamoką vienerius metus ir tuo pačiu mokino mane švedų kalbos”, – prisimena vaikinas.

“Kadangi ši mokykla buvo tik iki 6 klasių, keičiant mokyklą manęs paklausė, ar man vis dar reikia vertėjos. Visus metus su bendraklasiais bendravau daugiau-mažiau anglų kalba, nors vis dažniau pastebėdavau jog pilnai suprasdavau švedų kalbą. Taigi vertėjos atsisakiau ir, pasikeitus mokyklai, įvyko tas vadinamas lūžis kai iš niekur nieko su visais pradėjau šnekėti tik švedų kalba”, – apie kalbos mokymosi kelią pasakoja Martynas.

Šiuo metu vaikinas studijuoja Verslą ir ekonomiką Luleå Tekniska Universitete ir aktyviai sportuoja – žaidžia tinklinį. “Džiaugiuosi savo ir klubo pasiekimais sporte, antrą sezoną iš eilės laimim 2 seriją (division 2) Švedijos tinklinio lygoje. Smagu matyti, kad tinklinis taip sparčiai auga kaip sporto šaka Švedijoje, ir kad galiu prie to prisidėti”, – sako sportininkas, buvęs ir Luleå tinklinio klubo buhalteriu, o šį sezoną jam net ir pirmininkaujantis.

Džiaugiasi Martynas ir studijų pasirinkimu, bei kad sėkmingai eina jų baigimo link. Ir mano, kad puikia gyvenimo patirtimi tapo jo persikėlimas studijuoti už 1000 kilometrų nuo šeimos būnant vos 18-kos. Tai neabejotinai prisidėjo prie jo savarankiškumo.

Studijoms einant į pabaigą atsiranda erdvės ir planams bei ateities svajonėms. “Šiuo metu mano tikslas yra baigti studijas ir kokius metus laiko pakeliauti po pasaulį, nes mane visada domino kitų šalių kultūra, “cuisine”, kalbos ir panašūs dalykai. O pagrindinis tikslas – persikelti gyventi į Japoniją, nes visada žavėjausi jos kultūra, istorija ir maistu”, – nustebina projekto dalyvis.

Nukeliauja Martynas ir į Lietuvą. Nors sako, kad nedažnai, bet ryšių su ten likusiais artimaisiais nenutraukia. “Mano ryšys su Lietuva yra seneliai, krikšto mama ir kiti giminaičiai. Kadangi į Švediją persikėlėme gyventi vaikystėje, buvo sunku išlaikyti ryšį su Lietuvoje likusiais draugais. Dabar ten grįžtu dažniausiai tik aplankyti savo giminaičių”, – sako vaikinas, per 10 gyvenimo Švedijoje metų puikiai išlaikęs lietuvių kalbą.

Paklaustas, kaip jį apibūdintų draugai ir artimieji, Martynas mano, kad šeima tikriausiai sakytų, jog jis labai energingas, pozityvus ir savarankiškas. O daugelis draugų turbūt apibūdintų kaip labai motyvuotą ir ryžtingą. “Turiu labai pozityvų požiūrį į viską – nesvarbu kiek situacija būtų pesimistiška, visados žinau, kad aš ją sugebėsiu išspręsti vienu ar kitu būdu. Esu labai aktyvus ir energingas žmogus, kartais tai teigiamas dalykas, bet kartais ir neigiamas, ypač tada kai turiu daug planų, bet laiko viskam neužtenka”, – paatvirauja vaikinas.

Ar yra dalykų, ko Martynas niekada nedarytų? “Manau svarbiausia yra niekados negyventi praeitimi, nes taip galima lengvai įstrigti problemose. Visi darome klaidų ir iš jų reikia mokytis ir stengtis jų nekartoti ateityje. Na o jeigu atsakius paprasčiau – tai niekados nenoriu pradėti rukyti”, – pasakoja vaikinas, besivadovaujantis posakiu “Life is what you make it” ir prisimena panašų lietuvišką atitikmenį „kaip pasiklosi – taip išmiegosi“.

“Turiu du patarimus lietuviams”, – pabaigai sako Martynas. -”Pirmas – būtinai išmokite kalbą jeigu planuojate gyventi Švedijoje ilgiau negu vienerius metus. Taip, labai didelė dalis švedų labai gerai šneka anglų kalba, bet tik išmokus švedų kalbą suprasite, kiek naujų galimybių jums atsiveria. Ši kalba nėra labai sudėtinga, ypač jeigu turite švedų draugų ir kolegų, su kuriais galite praktikuotis. Antras patarimas – išeikite iš savo komforto zonos ir susiraskite švedų draugų. Švedai iš pradžių gali pasirodyti labai šalti žmonės, bet patikėkite manimi – kai su jais susidraugauji, tik tada supranti, kokie jie yra iš tikrųjų”.