Lina Paldauskaitė

  • Assistant store manager
  • 32 metai
  • 3,5 metų Švedijoje

“Per pasaulį žygiuoju su Lietuvos vėliava ant pečių. Lietuva man reiškia labai daug – šeimą, tradicijas, gamtą, maistą. Niekada neišsižadu Lietuvos ir savo šaknų. Visuomet su pasididžiavimu prisistatau iš kur esu, bet tuo pačiu nebijau ir pasijuokti iš mūsų keistenybių ir draugiškai žnybtelėti mūsų tautai. Manau tai yra labai sveika – nesusireikšminti ir pažiūrėti į save iš kitos prizmės”, – sako projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Lina, į Švediją atvykusi gyventi prieš pusketvirtų metų.

“Į Švediją atsikrausčiau atsitiktinai, neturėjau didelių planų, veikiausiai tai buvo eksperimentas, į kurį nėriau tiesiai iš egzotiškos Kolumbijos, prieš tai net nebuvusi Švedijoje”, – nustebina Lina. – “Prieš atvykstant čia, buvau savęs ieškojimo kelyje. Kolumbijoje užsiiminėjau floristika, Lietuvoje ir Santorini saloje bandžiau jėgas turizmo srityje. Gyvendama Airijoje pabaigiau turizmo bakalauro studijas, dirbau drabužių parduotuvėje, bet tuo metu apie karjerą šioje srityje negalvojau.”

“Kadangi iš Lietuvos išvykau būdama labai jauna, pirmieji 7-neri metai buvo begalo sunkūs gyvent emigracijoje – labai ilgėjausi Lietuvos. Tačiau su metais, gyvenant skirtingose šalyse, pradejau jaustis daugiau pasaulio žmogumi. Kiekviena šalis, tauta turi savo grožio ir visuomet gali atrasti kas tau artima. Stengiuosi neprarasti to ryšio su Lietuva, ne vien bendraujant su šeima Lietuvoje ar stebint per informacines priemones. Vienas iš mano mėgstamu būdų yra pasakoti apie savo šalį, istoriją, tradicijas užsienio draugams, galiausiai atsivežti juos į Lietuvą. Manau, jog būti savo šalies ambasadoriais yra mūsų, užsienio lietuvių, misija gyvenant svetur, nesvarbu tu gyveni Švedijoje ar Singapūre”, – mintimis dalijasi projekto dalyvė, kilusi iš Šilutės, o šiuo metu apsistojusi Stokholme.

Apkeliavusi ir pagyvenusi net keletoje šalių Lina pripažįsta, kad pradžioje apsiprasti Stokholme nebuvo labai lengva, nors šis miestas ir labai patiko. “Čia jaučiausi arčiau namų – ne kilometrais, bet širdimi galėjau pajausti stipresnį ryšį nei kitose gyventose šalyse, tokiose kaip Airija, Graikija ar Kolumbija. Galimybė būti taip arti gamtos leido pasijausti lyg būnant namuose. Esu iš pamario krašto, gal todėl vandens apsupty jaučiuosi gerai. Tuo pačiu kultūriškai jaučiu nemažą skirtumą nuo Lietuvos. Nereikia nei sakyti, jog įsilieti į švedų būrį yra nelengva užduotis net ir komunikabiliam žmogui”, – sako Lina.

“Gyvenimas susideda iš mažų akimirkų, netikėtų galimybių. Į jas galime nerti stačia galva su pirminiu užsidegimu arba jų net nepastebėti. Aš renkuosi pirmąjį variantą, tai man atnešė nuostabių nuotykių. Susikrauti lagaminą ir po 7 metų pasakyti “viso” šaliai, kuri tavęs nedžiugina ir ją pakeisti neregėto grožio sala neturint jokių pažinčių joje, įsirengti stovyklavietę Amazonės miškuose, suvaidinti masinėje scenoje “Narcos” seriale… Savo drąsa gyventi aš džiaugiuosi labiausiai”, – apie savo gyvenimo pasirinkimus, kurie daugeliui gali atrodyti kaip neįtikėtini nuotykiai pasakoja Lina.

Stokholme moteris dirba tarptautinėje japonų drabužių kompanijoje. Čia ji tapo pirmąja Assistant store manager, kuri nuo mažiausio laiptelio pakilo iki šios pozicijos: “Greičiausiai tai įgimtas lietuviškas darbštumas padėjo man to pasiekti. Labai myliu savo darbą, kaip ir dauguma lietuvių jam negailiu nei energijos, nei laiko. Džiaugiuosi tapus šios tarptautines kompanijos dalimi, ir žinau, kad tai tik pradžia šiame didžiuliame versle, bet šiuos apčiuopiamus pasiekimus vertinu kaip įrankius žymiai didesniems asmeniniams pokyčiams siekti – tokiems kaip lyderystė, savęs valdymas kritinėse situacijose, pasitikėjimo ugdymas”.

Paklausus, koks Linos gyvenimo moto, moteris sako, kad su gyvenimo patirtimi ir moto keičiasi: “Šiuo metu esu tokiame laikotarpyje kai sau sakau, jog visi limitai yra tavo galvoje. Tai, manau, atėjo iš mūsų kultūros būti kuklesniems, nekalbėt apie savo svajones garsiai. Mes esame darbšti ir kūrybinga tauta, todėl svarbu neriboti savęs ir siekti savo svajonių drąsiai”.

“Mano kiekvienos dienos tikslas – būti geresniu žmogumi nei buvau vakar. Tai yra mokytis iš savo klaidų, buti empatiška ir atvira pasauliui neprarandant savęs. Myliu keliones, nesvarbu – jos lėktuvu ar dviračiu, todėl mano svajonė yra pamatyti kuo daugiau pasaulio, pažinti naujas kultūras”, – pasakoja projekto herojė, mėgstanti aktyvų laisvalaikį gamtoje, jogą, bėgiojimą, kūrybinius užsiėmimus. Savo išskirtinumu Lina laiko laisvumą: “Būnant 32 metų aš noriu keliauti su žaisline beždžione rankoje, tai taip ir darau. Nebijau iššūkių, galiu būti labai spontaniška, mėgstu adrenaliną”.

Lietuviai draugai Liną apibūdina kaip draugišką, paprastą, optimistišką. Kitataučiams pirmiausiai ji atrodo kukli, linksma, bet reikli. Sako, jog visi vienareikšmiškai sutiktų, jog ji yra emocionalus žmogus.

Ką jauna moteris, pagyvenusi keletoje pasaulio šalių patartų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams? “Būti atviriems, įsileisti naujus žmones, kulturą, išbandyti naujus pomėgius, keliauti ir mokytis kalbos.”

Publikuota 2021-05-06