Laimonas Urnikis

Laimono kelionė į Švediją pirmiausiai prasidėjo jo mintyse jau daugiau kaip prieš dešimtmetį. Kai vyras čia apsilankė, Švedija jam tapo svajonių šalimi. Laimoną sužavėjo šalies gamta, erdvė ir laisvumas. Tačiau, kad jis čia persikels gyventi ir kaip tai pakeis jo gyvenimą tuomet nė neįtarė.

Po ekonominės krizės, 2009 m., iš Mažeikių kilęs ir verslo vadybą gimtinėje mokęsis Laimonas emigravo į Londoną. Ten praleido penkerius gyvenimo metus. Kaip pats sako – tik daug dirbo ir daugiau nieko nematė. Būtent tada suprato, kad iš to nieko gero nebus ir grįžo į Lietuvą. “Lietuvoje įsidarbinau baldų gamyboje projektų vadovu. Pradirbus pusę metų be atlyginimo ir nustojus tikėti darbdavio “kitą savaitę”, nusprendžiau vėl emigruoti. Lietuvoje palikau žmoną ir vaiką, ir pasileidau į Švediją. Tai buvo 2015-ųjų pavasaris”, – pradžią prisimena projekto dalyvis.

Prieš išvykstant dirbti į statybas komandiruočių principu Laimonui buvo žadėtos gero darbo ir gyvenimo sąlygos. O atvykęs jis susidūrė su visai kitokia realybe. “Man parodė kur aš gyvensiu. O ten jau gyveno 10 lietuvių, tų, kurie daugiau nieko nematė tik butelį. Mane apgyvendino sandėlyje, o ten – supelyję nameliai ant ratų. Okey, galvoju, prasideda ir juodoji Švedijos dalis – ne tokia, apie kurią svajojau”, – nusivylimą prisimena Laimonas.

Vos atvykus, pasak Laimono, prasidėjo kolegų baliai. “Aš alkoholio beveik nevartoju, todėl tapau visų nekenčiamas. Visą pirmą savaitgalį teko grumtis su girtais kolegom, o kai pasikalbėjau apie tai su vadovu, jis atsakė, kad taip juk linksmiau”, – stebisi vyras.

Pasak jo, labai greitai teko suprasti, kad toks gyvenimas bus labai sunkus. Tačiau jis nusprendė nepasiduoti ir kabintis toliau. Laimonas pradėjo ieškoti draugų ir pažįstamų, gyvenančių Švedijoje. Ir jam pasisekė surasti bičiulį Göteborg’e, jam pasiūliusį padirbėti statybose.

Tačiau ir ten vyrui pradžioje buvo ne pyragai – apgyvendino 13 kvadratiniu metrų namelyje, kuris buvo gana prastos būklės. Tačiau, kaip pats sako, tuo metu nebuvo didelio pasirinkimo, nes jis neturėjo jokių švediškų dokumentų, su kuriais galėtų susirasti ką nors geresnio.

Darbas nebuvo blogas – teko pakeliauti po Norvegiją, Angliją, Daniją. Ir atlyginimas buvo kur kas geresnis. Tačiau problemos čia nesibaigė – darbas buvo trumpalaikis, tad jam pasibaigus Laimonas tapo bedarbiu. “Sėdėjau 13 kvadratų namelyje, ruduo, o ir su šeima nesutarimai prasidejo, buvo sunku, apėmė depresija”, – sako Laimonas.

Bet vyras rankų nenuleido ir jam vėl pavyko atrasti darbų. Buvęs kolega jam vėl pasiūlė padirbėti statybose – silikono tepimo srityje. Nors valandinis atlyginimas buvo nedidelis, Laimonas stengėsi dirbti kuo daugiau, kad pavyktų šiek tiek užsidirbti. Buvo nelengva – gyvenimas mažame vasaros namelyje žiemą labai apkarto. Tačiau svajonės apie geresnę ateitį, rodos ėmė ją pamažu pritraukti.

“Tada viskas pradėjo eiti geryn – gavau darbo kontraktą, pakėlė atlyginimą, įmonė suteikė automobilį ir pilnai įsidirbus pradėjau planuoti į Švediją atsivežti šeimą”, – pasakoja Laimonas. Tačiau čia ištiko dar viena krizė. “Telefone išgirdau “Noriu skirtis”. Tuomet pagalvojau, kad tai gyvenimo žlugimas.Taip pradėjau džiaugtis, jog viskas pradėjo eiti į priekį, o ėmiau ir praradau šeimą”, – skausmingus išgyvenimus prisimena Laimonas.

Pasak vyro, buvo nepaprastai sunku, teko save įtikinėti nepasiduoti, kad viskas susitvarkys, kad pavyks gyventi toliau. “Tada pradėjau daug sportuoti, skaityt knygas, užsiimti mėgstama veikla, kad po patirtų sunkumų pavyktų sugrįžti į žmonišką gyvenimą”, – sako Laimonas.

“Tuomet mano gyvenamą namelį renovavo, padidino iki 25 kv ir padarė didelę terasą. Joje vasaros metu buvo įspūdinga – sėdėdavau vakarais su arbatos puodeliu ir skaitydavau knygas”, – šypsosi projekto dalyvis. Anot jo, sunkumus jam padėjo nugalėti gyvenimo būdas – tinkamas darbas, sportas ir skaitymas – ir nusiteikimas, kad vis tiek vieną dieną viskas bus gerai.

Taip ir nutiko. Prieš ketverius metus, nedidelė įmonė, kurioje Laimonas dirbo, užsidarė ir jis kartu su kolegomis perėjo dirbti į kitą tos pačios srities įmonę. O pradėjus dirbti ten, viskas klostėsi tik geryn. “Ten mano atlyginimas padidėjo 75%, išsinuomojau didelį 90 kvadratinių metrų butą – tai man buvo kažkas wow. Pasidalinau juo su studentais, tad teko moketi tik pusę nuomos kainos. Buvo taip gerai – dirbau ir toliau svajojau apie savo ateitį. Įmonė, kurioje dirbau, neturėjo jokių problemų, net buvo keista, kad taip gali būti. Joje buvau vienintelis lietuvis tarp 50 švedų”, – prisimena Laimonas.

Bėgant laikui, Laimonas susirado draugę, su ja apsigyveno Göteborg’o apylinkėse, kur gyvena iki šiol. “Bet tai dar ne viskas! Pasiekus viršūnę darbe ir prasidėjus rutinai nuspredžiau daryti šuolį ir atidaryti savo įmonę! Šiuo metu esu Sverige Fog AB savininkas, pas mane dirba 3 švedai, esame sparčiai auganti ir tvirtai jau du metus gyvuojanti įmonė. Nebuvo lengva visa tai pasiekti, reikėjo daug ryžto, drąsos, mylimosios palaikymo ir daug darbo. Bet dabar einam geru keliu”, – džiaugiasi Švedijoje ateitį planuojantis Laimonas. Paklaustas, kas jį vis dar sieja su Lietuva, vyras atsako, jog ten likusi dukrytė ir tėvai.

Ką jis palinkėtų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams?
“Patariu visiems nenuleisti rankų ir žiūrėti į priekį. Jei dabar sunku, rytoj gal bus dar sunkiau, bet po rytojaus prašvis ir viskas bus tik geriau. Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais”.