Kamilė Vyšniauskaitė

“Anksčiau turėjau begales tikslų ir svajonių, tačiau atsikrausčius čia, viskas pasikeitė. Tad reikia pradėti nuo pradžių – net svajoti. Dabar mano gyvenimas labiau apibūdinamas žingsniais”, – sako projekto dalyvė Kamilė.

“Kai buvau galbūt 16 metų, žinojau, kad noriu būti ir kurti gyvenimą tik Lietuvoje. Buvau įsimylėjusi Vilnių ir jūrą. Tad turėjau svajonę vienu metu gyventi dvejose vietose – mieste, kurį dievinu ir prie jūros (pvz. mokytis Klaipėdoje ir savaitgaliais grįžti į gimtinę). Noras beveik išsipildė – gyvenu prie jūros. Tačiau nesitikėjau, kad tai bus kita valstybė”, – juokiasi mergina.

Į Švediją ją atvedė meilė čia gyvenusiam vaikinui. Nors mergina sako bandžiusi jį įkalbėti apsigyventi Lietuvoje, planas nebuvo sėkmingas. Tad pavargusi keletą metų skraidyti tarp Vilniaus ir Stokholmo, nutarė persikraustyti. Pamažu ji čia apsipranta ir bando kurti gyvenimą beveik nuo nulio. Tad iššūkių darbo ir kalbos srityse merginai tikrai netrūksta.

“Vos atvykus čia pradėjau ieškotis darbo, kažką susirasti buvo labai labai sudėtinga. Tad nusprendžiau skirti daugiau laiko švedų kalbai, ne darbų paieškai. Lietuvoje buvau pabaigus mokytis švedų kalbos pradmenis, tad čia greitai puoliau į SFI. Per devynis mėnesius pasibaigiau ir SFI kursus, dabar planuoju pradėti Svenska som andraspråk grund rudens pradžioje.

Taip pat po dešimties mėnesių darbo paieškų, radau darbelį pusę etato kaip vairuotojo padėjėja (siuntų įmonėje UPS) – tiesiog išnešioti ir pristatyti siuntas. Pradžioje jaučiausi labai prastai, bet dabar į darbą labiau žvelgiu kaip į galimybę lavinti kalbą ir tiesiog pabūti su žmonėmis. Juk prieš tai būdavau tik namuose – Stokholme neturiu nei draugų, nei šeimos”, – savo patirtimis ir išbandymais dalijasi Kamilė.

O Lietuvoje ji gyveno visai kitokį gyvenimą. Rodos kupiną renginių ir žmonių. Būdama Vilnietė ji baigė Vilniaus dailės akademiją. Ten mokėsi, kaip pati sako, savo svajonių programoje – kultūros vadybą. “Dar besimokant gavau darbą – projektų vadove kultūros srityje. Darbas šioje srityje tikrai ne piknikas. Po kasdienių ašarų po darbo, nusprendžiau ieškotis kažko kito ir kultūrą pasilikti laisvalaikiui ar net savanoriavimui.

Netrukus gavau darbą švediškoje įmonėje Intrum kaip operacijų specialistė. Kaip pagalvoju dabar – darbas neskambantis įspūdingai – sėdi ofise prie kompiuterio ir maigai mygtukėlius. Tačiau ten atradau save. Man tai labai labai patiko ir puikiai sekėsi. Susipažinau su begale įdomių žmonių, kurie tapo draugais, labai daug išmokau ir labai subrendau kaip žmogus ir net kaip darbuotoja. Dirbdama ofise supratau, kad skandinavų kalba šioje sferoje yra aukso vertės. Tad po darbo valandų pradėjau lankyti švedų kalbos kursus”, – pasakoja Kamilė.

Lietuvoje Kamilei teko prisidėti prie pačių įvairiausių kultūrinių renginių ir parodų. “Labai patiko tarptautinė juvelyrikos paroda “Amber Trip” – didžiausia gintaro paroda Baltijos šalyse. Kita paroda, kurią organizavau nuo pat pradžių buvo karikatūrų paroda “Welcome to Vilnius. Give me your money” viename iš Vilniaus senamiesčio kiemelių. Taip pat džiaugiuosi savo atspausdintais straipsniais žurnale “Baltic Jewellery news”. Daug prisidėjau ir prie Intrum komandos plėtros ir darbų organizavimo”, – prisimena mergina.

Kad Kamilė linkusi į aktyvumą jau pastebėjo ir LJB komanda. Nors Švedijoje ji visai neseniai, jau spėjo prisijungti prie žiemą vykusių LJB protmūšių ir net pelnyti prizų už labai gerą žinių demonstravimą!

Projekto dalyvė sako turinti labai daug įvairių pomėgių. Tai teatras, muziejai, kinas, koncertai ir pan. Mėgsta ji ir sportą. Tiesa juokauja, kad tik žiūrėti 🙂 “Labai mėgstu gaminti, eksperimentuoti virtuvėje ir skaniai valgyti. Kartais taip pat smagu eiti pasivaikščioti, važinėti dviračiu ar paspirtuku, būti gamtoje, stovyklauti ir kartais net grybauti”, – dalijasi Kamilė, draugų ir artimųjų apibūdinama kaip labai rūpestinga, draugiška, paslaugi ir “visada teisi” 🙂

Ką ji patartų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams? Ogi labai paprastai – nieko pernelyg nesitikėti ir nekelti sau didelių lūkesčių.