Justina Rosengren

“Bandau būti čia ir dabar ir nesukti galvos, kas būtų buvę jei būtų buvę kitaip, pavyzdžiui jei būtume likę gyventi Lietuvoje. Persikėlus į Švediją po kurio laiko supratau, kad namai yra ten, kur šeima. Pirmi 2-3 metai buvo nelengvi, tačiau pilni naujų atradimų”, – sako projekto dalyvė Justina, prisiminusi atsikraustymą į Švediją. Beveik du metus skraidžiusi į Stokholmą pas čia gyvenusį mylimąjį, ji priėmė sprendimą čia persikelti.

“Pamilau žmogų, kuris gyveno Švedijoje. Kartu ilgai svarstėme, kur apsistoti. Rinkomės tarp Lietuvos, Švedijos ir šalies, kurioje būtume abu emigrantai, tiksliau – JAV. Švedijoje tuo metu ekonominė situacija buvo stabilesnė nei Lietuvoje, tad po ilgų svarstymų apsistojome čia. Nuo to laiko kai pilnai Stokholme išsikroviau lagaminus tuoj bus 12 metų”, – pasakoja moteris.

Stokholme Justina į veiklas ir darbus įsisuko kaip reikiant. Šiuo metu ji yra laisvai samdoma fotografė ir videografė (www.justinarosengren.com, www.justinarosengren.se), specializuojasi socialinių medijų turinio kūrime. O pernai su vyru atidarė “So Foto Galleri” foto galeriją (www.sofotogalleri.se). “Tai nebuvo lengva pandemijos metu, bet abu jautėme, kad jei ne čia ir ne dabar, tai niekada”, – sako Justina.

Lietuvoje projekto dalyvė baigė ekonomikos studijas dabartinėje Vilniaus verslo kolegijoje ir teisės studijas Mykolo Romerio universitete. “Dirbdama papildomai dar studijavau intelektinės nuosavybės teisės magistrą dieniniame skyriuje. Pačios studijos buvo naudingos, nes dirbau su intelektine nuosavybe, bet gynimą nusikėliau ir vėliau, pasikeitus gyvenimo situacijai, prie to nebegrįžau”, – studijų kelią Lietuvoje prisimena Justina.

Iš Vilniaus kilusi moteris Lietuvoje net 13 metų dirbo Švedijos spaudos Bulls Press (Bulls Presstjänst AB) agentūros atstove, vėliau atstovybės direktore. Persikėlus į Švediją ji beveik metus tęsė darbus su ta pačia agentūra. “Vėliau, kai gimė dukra, išdrįsau ilgalaikį hobį paversti profesija ir pradėjau fotografuoti užsakovams. Dirbau net kelioms agentūroms Švedijoje ir kitose šalyse kaip Prancūzija ir Anglija. Tuo pačiu metu dirbau ir dar su keliais privačiais projektais”, – pasakoja fotografė, per veiklas nepamirštanti ir tobulėti. Štai visai neseniai pabaigė dar vienus mokslus Media institute Stokholme. Ir tai visai nestebina, nes vienas iš jos gyvenimo moto yra nenustoti svajoti, nes svajonės tampa planais, o planai – realybe.

Justina sako gyvenime labiausiai besididžiuojanti įgyvendintomis svajonėmis: “Visada svajojau turėti butiką, išbandžiau. Dabar, kartu su vyru dirbam ties galerijos projektu. Džiaugiuosi, kad išdrįsom. Taip pat džiaugiuosi kiekviena foto darbų paroda, ar tai būtų asmeninė, ar kolektyvinė paroda. Džiaugiuosi, kai žmonės įvertina mano darbus, ir nori turėti juos namuose. Ir tuo, kad parodų buvo jau 13. Kiekvienas net mažas pasiekimas, kaip užsibrėžto tikslo ar iššūkio įvykdymas, yra svarbus. Kaip pavyzdžiui maži asmeniniai iššūkiai sau – sportuoti kiekvieną dieną visą mėnesį, ar nevartoti mėsos produktų ar alkoholio 30 dienų iš eilės”.

Nuo vaikystės Justinos hobis buvo fotografija ir kelionės, ji domėjosi mada ir net yra sukaupusi ispūdingą Vogue žurnalų kolekcija. “Man patinka nauji atradimai, naujos vietos, nauji skoniai. Stengiuosi kuo dažniau sportuoti ir klajoti gamtoje. Dievinu atostogas kai galima leisti sau atsijungti kelioms dienoms nuo darbų, pamiršti telefoną ir kompiuterį, ir tiesiog būti, skaityti, piešti, planuoti ir svajoti, gaminti ir valgyti artimų draugų kompanijoje”, – dalijasi moteris, niekada nepaliaujanti ieškoti asmeninių iššūkių ir besistengianti padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Paklausta, kas ją, jau tiek metų gyvenančią Švedijoje, sieja su Lietuva, Justina sako, kad pirmiausiai ten gyvenanti mama, giminaičiai bei draugai. “Lietuva, jos žmonės ir vietos visada bus ypatingos. Svarbi kalba, ji visuomet išliks artimiausia ir vaizdingiausia, nesvarbu kiek naujų kalbų išmokčiau. Mylimi rašytojai, dailininkai, fotografai, kiti kūrėjai. Man brangi Lietuvos istorija ir kultūra. Visada rūpi rinkimai ir valdžios sprendimai. Švedijoje esu dalyvavusi ir Lietuvių bendruomenės veikloje, buvau ir Valdybos nare. Ir šiaip stengiamės dažnai lankytis Lietuvoje, nors paskutinias metais tų kartų nebuvo daug”, – paatvirauja projeko dalyvė.

Ką Justina patartų lietuviams, atsikrausčiusiems į Švediją?
“Kuo greičiau išmokti švedų kalbą, įsijungti į vietinį gyvenimą ir nevengti pasinaudoti vietine praktika, bei patirtimi. Nepamiršti, kad yra lietuvių bendruomenė, kuri padeda naujai atvykusiems, bei neatsisakyti nei vieno kvietimo į fiką.”