Ieva Lampickienė

“Nesu savimi, kai esu alkana. Taip pat mėgstu gaminti – ypatingai saldumynus. Tačiau labiau nei gaminti man patinka juos valgyti. Nėra nieko geriau už naminį tortą”, – sako šios savaitės projekto dalyvė Ieva ir nuoširdžiai prajuokina. O jos pomėgiu valgyti ir degustuoti neleidžia suabejoti pasidalintos nuotraukos, kuriose moteris ragauja skanėstus įvairiose pasaulio vietose.

Tačiau nors gaminimas Ievai ir kasdienė būtinybė, ir pomėgis, jos gyvenimas sukasi apie kitus dalykus – informatiką ir vos vienerių sulaukusią dukrytę. “Ką tik baigiau sveikatos informatikos magistro studijas jungtinėje Karolinska Instituto ir Stokholmo Universiteto programoje. Studijos buvo labai intensyvios ir įdomios, džiaugiuosi, kad sugebėjau šį iššūkį įveikti. Neseniai pradėjau darbo paieškas, tikiuosi, kad netrukus pavyks rasti įdomų darbą sveikatos informatikos ar UX srityje”, – sako Ieva.

Kad studijuoti nebuvo lengva pasufleruoja tai, jog antraisiais studijų metais projekto herojė ne tik įtemptai mokėsi, tačiau kartu su vyru rūpinosi naujagime dukra. Tad darbotvarkę dažniau diktuodavo pastaroji. Nemaža pagalba Ievai buvo žinios, kurias ji įgyjo Lietuvoje studijuodama akušeriją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ir nors vėliau darbų šioje srityje netęsė, nuo medicinos pernelyg nenutolo – pasirinko ją susieti su informatika.

Iš Kauno kilusi Ieva prieš atvykdama į Švediją, spėjo pagyventi ir kitoje šalyje. Tačiau ten neužsibuvo. “Su vyru gyvenome Norvegijoje, Osle. Tačiau, jam pasitaikė karjeros galimybė dirbti įdomų darbą Stokholme, tad ilgai nesvarstę persikraustėme. Kaip ir daugeliui, vos persikrausčius viskas buvo nauja ir nelabai pažįstama, užtruko laiko adaptuotis prie naujos aplinkos, kalbos, papročių. Tačiau didelio kultūrinio šoko nebuvo, nes atradau daug panašumų su norvegiška kultūra ir kalba. Dabar jaučiuosi gerai – turiu draugų, mėgiamų vietų, prasmingos veiklos. Vis tik turiu pripažinti, kad neretai ilgiuosi šeimos, tad apie Lietuvą pagalvoju gana dažnai. Palankiai susiklosčius galimybėms, norėčiau ten grįžti ir toliau kurti savo ateitį”, – paatvirauja projekto herojė, vos atvykusi į Švediją prisijungusi prie LJB veiklos. Bendruomenėje Ieva spėjo pabūti ir sekretore, ir komunikatore, visuomet su šeima mielai prisijungia prie vykstančių renginių.

Su gimtine Ievą sieja ne tik šeima, draugai ir LJB, tačiau ir pomėgiai. “Jaučiu stiprų ryšį su Lietuva, didžiuojuosi savo kilme, domiuosi senąją baltiška kultūra. Man patinka tautodailė, tautosaka, folk muzika. Manau turime unikalų paveldą, kuriuo didžiuotis gali kiekvienas lietuvis”, – sako Ieva. Ji taip pat mėgsta užsiimti rankdarbiais: “Narpliojuosi siūluose, t.y. mezgu, neriu įvairius drabužius ir daiktus, kuriu nertus žaislus “amigurumi.” Pastaruoju metu tam laiko randu nedaug, bet tikiu, kad ateis tas metas, kai vakarais galėsiu atsipalaiduoti ir pasinerti į mėgstamą veiklą. Taip pat laisvalaikiu žaidžiu stalo žaidimus su šeima ir draugais, leidžiamės į keliones, iškylas bei žygius. Atsiradus progai lankomės koncertuose, kine”.

Ieva svajoja pradėti karjerą savo srityje, daugiau pakeliauti, pamatyti, išmokti, paragauti. Trokšta semtis naujų patyrimų ir įspūdžių. Bei nekantrauja sužinoti, kas jos laukia ateityje. Jauna moteris į gyvenimą sako visuomet žvelgianti pozityviai, stengiasi nepasiduoti, kai būna sunku. Draugai ir artimieji ją apibūdina kaip draugišką, rūpestingą, gebančią išklausyti, pralinksminti ar paguosti, įkvėpti pasitikėjimo.

Ką Ieva pataria naujai į Švediją atvykusiems lietuviams? “Nebijokite, jei priprasti prie naujo gyvenimo nėra lengva. Tai gali būti iššūkis ir normalu, kad tam reikia laiko. Nepamirškite, kad nesate vieni – Lietuvių jaunimo bendruomenėje gausu šaunių žmonių, kurie mielai priims į savo gretas, padės atrasti savo vietą, ten sutiksite draugų.”