Gabrielė Jerošinė

  • Architektė-dizainerė
  • 28 metai
  • 1,5 metų Švedijoje

Anglija, Portugalija, Danija, Kinija ir net Amazonės džiunglės! Kur tik šiai merginai neteko pagyventi. Visur ją lydėjo noras mokytis, kurti, pažinti, dalyvauti, tobulėti, atrasti… Taip ji atsirado ir Švedijoje – į Stokholmą ją atvedė įdomus darbo pasiūlymas, kurio tiesiog negalėjo atsisakyti 🙂

“Šiuo metu dirbu ‘McKinsey Design’ įmonėje. Mano darbo pobūdis labai platus – kuriame objektų, erdvių bei paslaugų dizainą. Dirbame su tarptautinėmis įmonėmis ir padedame jiems suvokti tikruosius jų klientų norus bei paversti juos naujomis verslo idėjomis”, – apie darbą Stokholme pasakoją Gabrielė.

Prieš atvykdama į Švediją ji studijavo architektūrą Danijos karališkojoje menų akademijoje Kopenhagoje bei Braitono universitete Didžiojoje Britanijoje. Per šį laikotarpį merginai teko darbuotis įvairiuose darbuose, dalyvauti mainų programose bei projektuose Portugalijoje, Kinijoje, Brazilijoje ir kitose šalyse.

Visur Gabrielei sekėsi puikiai ir patiko. Tačiau Švedijoje ji kol kas jaučiasi bene geriausiai. “Man labai patinka švediška gamta – uolos, ežerai ir miškai. O patį Stokholmo miestą vis dar bandau pažinti ir pamėgti”, – įspūdžiais dalijasi jau antrus metus čia gyvenanti projekto dalyvė.

“Teko gyventi pakankamai skirtingose šalyse ir dirbti gan skirtingus darbus, susitikti su labai skirtingai mąstančiais žmonėmis. Šios patirtys man padėjo tobulėti ne tik savo darbo srityje, bet ir kaip žmogui. Daug kartų teko “pasitikrinti” savo pasaulėžiūrą, suvokti savo ribotumą ir ieškoti kaip iš jo “išaugti”, – sako Gabrielė.

Merginos tikslas – būti geriausia savo versija ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra: “D.Kajokas savo eilėraštyje rašė: “vien tik gėlės yra išmintingos / net ir keisdamos spalvą jos visai nebando pakeisti pasaulio”. Norėtųsi bet kažkiek tos išminties per gyvenimą “užsidirbti”.

Aktyvus gyvenimas, pasak Gabrielės, vis dažniau priverčia susimąstyti ne ką daryti, o ko verčiau nedaryti. “Kuo ilgiau gyvenu, tuo tas sąrašas ilgėja 🙂 Tai maži laiką “ryjantys” dalykai, kurie neteikia džiaugsmo nei man, nei kitiems. Vienu metu netgi bandžiau padaryti “not to do” sąrašą. Sekėsi gan sunkiai, nes atrodo, kad viskas svarbu. Bet iš tiesų visos papildomos veiklos dažnai nukreipia dėmesį nuo iš tikrųjų labai svarbių dalykų. Mano siekis, kad “nedaryti” sąrašas būtų daug ilgesnis už “padaryti” sąrašą”, – šypsosi mergina.

O koks šios, jau seniai Lietuvoje negyvenančios merginos ryšys su gimtine? “Pasiilgstu Lietuvos ir šeimos, mokyklos laikų draugų. Į užsienį išvykau vos pabaigus mokyklą, todėl Lietuvoje neteko gyventi savarankiško gyvenimo. Tuo metu atrodė, kad kažkur kitur yra geriau. Ir tam tikra prasme buvo. Tačiau per dešimt Anglijoje, Danijoje ir Švedijoje praleistų metų suprantu, jog yra dalykų, kurių jokia kita šalis niekada neatstos”, – atvirauja iš nedidelio miestelio Kauno rajone kilusi mergina.

Gabrielė ir jos vyras – tikri aktyvistai. Didžiausi jų hobiai – gamta, vanduo ir kelionės dviračiu. “Kaip kažkas pasakė, negalima ir minti dviratį, ir būti nelaimingu”, – juokiasi mergina. Ir nors Švedijoje ji gyvena dar gana neilgai, jau spėjo dviračiu apvažiuoti net tolimiausius Stokholmo kampelius bei pakeliauti šalies Šiaurėje. Jos mėgstamiausios vietos – Nacka rezervatas, Rosendals Trädgård, Abisko ir visas Kungsleden takas Laplandijoje.

Ką Gabrielė, turinti gyvenimo patirties keletoje šalių, patartų į Švediją atsikrausčiusiems jauniems lietuviams? “Gyvenk, džiaukis, semkis patirties, o kai atsiras noras – grįžk į Lietuvą. O iki tol žinok, kad picų išsinešimui čia gabaliukais nesupjausto. Tai arba paprašyk iškart užsisakant arba nešiokis savo įrankius :)”, – pabaigai pajuokauja projekto dalyvė.

Publikuota 2020-10-15