Emilija Žilinskaitė

“Švedijoje pilna galimybių, žmonės atviri ir priimantys, puikios sąlygos naujų idėjų įgyvendinimui ir savęs tobulinimui”, – sako Emilija, prieš šešerius metus į Stokholmą atvykusi ieškoti išbandymų, pokyčių ir naujų galimybių. Ir tai tikrai rado.

Lietuvoje, gimtojo Vilniaus universitete, moteris pabaigė Vokiečių filologiją ir švedų kalbą ir į Stokholmą atvyko atlikti Erasmus praktikos. Taip prasidėjo jos švediškas nuotykis. Po praktikos Emilija nusprendė išbandyti save Švedijoje ir baigti magistro studijas.Kad pavyktų pakeisti sritį, Emilija mokėsi Komvux ir gilino švedų kalbos įgūdžius. “Besimokant teko padirbėti padavėja, barista, vaikų prižiūrėtoja, vertėja ir lietuvių kalbos mokytoja”, – pirmuosius darbus, kurių visa virtinė, prisimena Emilija.

Po dviejų metų intensyvaus darbo naujoje šalyje, Emilija įstojo į darnaus vystymosi magistrą Uppsalos Universite. Po mokslų dirbo mokslininko asistente Švedijos Žemdirbystės Universite, kur gvildeno klausimus, susijusius su mikro plastiko problematika dirvožemyje bei mėlynųjų moliuskų auginimu Baltijos jūroje. Dabar Emilija išbando save naujoje srityje ir dirba Uppsalos Universitete projektų koordinatore, su projektu ENLIGHT, kurio pagrindinis tikslas – aukštojo mokslo transformacija.

Pasirodo, kad šie darbai ir mokslai – ne vieninteliai Emilijos užsiėmimai. Ką ji dar veikia, ar spėjo nuveikti per šešerius metus Švedijoje? “Esu įrašiusi 20 švedų kalbos pamokų pradiniam lygiui (A1-A2); savanoriavau Eurovizijoje Stokholme 2016 metais ir turėjau galimybę moderuoti Donato Montvydo komandą; mokiau lietuvių kalbos Stokholmo Universitete”, – vardija projekto herojė, kurios gyvenimo moto “Kas jei ne tu? Kada jei ne šiandien?”.

“Svajoju apkeliauti 80% pasaulio, žingsniuoti Santiego de Kompostelą kelią, įkurti savo įmonę, skleisti žodį apie darnų gyvenimo būdą ir atrasti save”, – šypsosi projekto dalyvė, savo kelionę aplink pasaulį jau pradėjusi, o keletoje šalių – Vokietijoje ir Portugalijoje – spėjusi net pagyventi.

Ar taip įsisukusi į tarptautinį gyvenimą, Emilija turi kada prisiminti lietuviškumą? Tikrai taip: “Susitinku su lietuviais draugais Švedijoje, turiu daug lietuvių draugų Lietuvoje, su kuriais palaikom ryšį, nepraleidžiu lietuviškų švenčių, skaitau lietuviškas knygas, karts nuo karto tenka pamokyti lietuvių kalbos”.

Laisvalaikiu moteris mėgsta šokti lindyhopą, keliauti, piešti, mokytis kalbų. Juk kalba net septyniomis – lietuvių, anglų, švedų, vokiečių, lenkų, rusų ir italų.

Ką projekto dalyvė palinkėtų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams? “Imkit viską, kas įmanoma, išbandykite dalykus, kurių niekada nebandėte, susitikite su žmonėmis, su kuriais šiaip nesusitiktumėte. Būkite atviri viskam, smalsūs, ieškokit ir niekada nepasiduokit sunkumams.”