Eglė Arlauskaitė-Wigstrand

Jei rengtume aktyviausių LJB narių sąrašą, Eglė neabejotinai rikiuotųsi jo pradžioje. Prie organizacijos prisijungusi beveik nuo pat jos įkūrimo, mergina išlieka neįtikėtinai aktyvi – nėra nei vieno renginio ar projekto, prie kurio ji neprisidėtų. Tai renginių vedėja, komunikacijos specialistė, dizainerė bei “pirmoji pagalba” visuose reikaluose. Į pramogines ir lietuviškas veiklas ji aktyviai įtraukė ir savo švedą vyrą. O jos dar “lietuvišku” automobiliuku išvežioti visi LJB renginių svečiai – ypatingai Andrius Tapinas ir Gabrielius Liaudanskas – Svaras. O kas Eglę atvedė į Švediją?

“Lietuvoje baigiau ekonomikos bakalaurą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, po kurio magistro studijoms atsikrausčiau į Švediją – Lundo Universitete studijavau Tarptautinį marketingą ir prekių ženklų vadybą. Dabar jau penkti metai kaip dirbu skaitmeninio marketingo srityje. Visada norėjau dirbti su tuo, ką studijavau, tad pabaigusi mokslus ėmiau ieškoti darbo. Deja, greitai supratau, kad be švedų kalbos karjeros čia nepadarysiu, tad dar vienus metus atidėjau švedų kalbos studijoms tame pačiame Lundo universitete.

Tuo laikotarpiu sutikau savo būsimą vyrą, tad po studijų ir trejų metų, praleistų Lunde, persikrausčiau į Stokholmą, kur gavau darbą internetinėje vaistinėje. Taip ir prasidėjo mano draugystė su skaitmeniniu marketingu. Šiuo metu esu atsakinga už lojalumo programą įmonėje ‘Webhallen’”, – pasakoja projekto dalyvė, kurios gyvenimo moto – “Gyvenime nėra nieko neįmanomo, tol kol esi pasiryžęs sunkiai ir atkakliai dirbti dėl savo tikslų”.

Šį posakį Eglė puikiai pateisina ir sako labiausiai besididžiuojanti tuo, kad sugebėjo atsidurti čia, kur yra dabar. “Esu iš mažo Lietuvos miesto, tad labai džiaugiuosi, jog nepabūgau pakelti sparnų ir išbandyti gyvenimą užsienyje. Į Švediją atvykau visiškai viena ir čia nieko nepažinodama. Iš karto po studijų nebuvo lengva, darbo paieškos buvo bevaisės, artimųjų palaikymas blėso ir visi ragino grįžti namo.
Nepaisant to, širdis kuždėjo, jog dar ne viską Švedijoje padariau, jog dar ne laikas išvykti. Tad labai didžiuojuosi, jog nepasidaviau, kai buvo sunku, kai trūko palaikymo, kad tikėjau savimi ir žinojau, kad turiu eiti tuo keliu, kuris man atrodo teisingas, o ne tuo, kurio nori kiti. Dabar galiu džiaugtis ne tik sėkminga karjera, bet ir sukurta šeima. Jeigu būčiau išvykusi į Lietuvą, niekada nebūčiau sutikusi savo dabartinio vyro”, – įkvepiančiai pasakoja Eglė.

“O Švedijoje jaučiuosi kaip namuose – labai greitai pritapau prie švediško gyvenimo būdo ir visuomenės. Čia niekada nesijaučiau svetima ar ne savo vietoje. Negaliu paaiškinti, kodėl taip yra. Gal tiesiog mano asmeninė pasaulėžiūra ir vertybės sutapo su švediškomis”, – mintimis dalijasi mergina.

Tačiau net ir labai pripratusi Švedijoje, Eglė pasakoja, kad jos ryšys su Lietuva visada buvo ir vis dar yra stiprus: “Didžiuojuosi būdama lietuve: didžiuojuosi mūsų istorija, kalba ir pasiekimais per palyginti trumpą laiką po Nepriklausomybės atkūrimo. Seku naujienas Lietuvoje ir neatmetu galimybės, jog ateityje su vyru persikelsime į Lietuvą. Aš mėgstu sakyti, jog mes, užsienio lietuviai, darome diplomatinį darbą, reprezentuodami Lietuvą savo kasdieniame gyvenime ir darbuose, šviesdami švedus apie tai, kas yra Lietuva ir kas esame mes – lietuviai.”

Noras puoselėti lietuvybę Eglę atvedė į LJB. Tačiau tai toli gražu ne vienintelės jos veiklos. Mergina – stalo žaidimų entuziastė. Jos namuose tikra žaidimų biblioteka. O laisvalaikiu vyksta azartiškos draugų kovos. “Taip pat mėgstu filmus, seku Holivudo naujienas, stengiuosi peržiūrėti ir senus, klasikinius filmus. Dar dievinu keliones, gamtą, ir nuotykius, stengiuosi visada atrasti ir išbandyti kažką naujo”, – sako Eglė. Įdomus faktas, kad mergina yra didelė Hario Poterio fanė. Tad ši tema dominavo net jos vestuvėse.

Kokie Eglės tikslai ir svajonės? “Man visada buvo svarbi karjera ir pasiekimai profesinėje srityje, tad tikslas yra nesustoti tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Dar vienas ne mažiau svarbus tikslas-svajonė yra laiminga šeima, vaikai, namas, šuo ir pan. Na ir dar sena svajonė į Disneilendą nuvažiuoti, kuri, tikiuosi, išsipildys po Coronos krizės”, – pašmaikštauja projekto dalyvė.