Dovilė Jankauskaitė

  • “Aromama” Švedijoje atstovė
  • 28 metai
  • 5 metai Švedijoje

“Nuo pirmo pabuvojimo Švedijoje 2008 metais drąsiai sakiau, kad tikrai gyvensiu šioje šalyje. Tais metais pirmą kartą čia atvykau skinti braškių. Jas skyniau eilę metų kiekvieną vasarą, pardavinėjau, vėliau stovėjau vagonelyje ir jas priiminėjau, buvau atsakinga už uogų kokybę, organizavau atvykstančius dirbti žmones. Turėjau tikrai daug atsakomybės, su kuria puikiai susitvarkiau. Mano žodžiai apie norą gyventi Švedijoje virto realybe 2016 metų balandį kuomet čia atsikrausčiau. Mano buvęs šefas tapo mano vyru ir čia kartu sukūrėme šeimą. Dabar turime du vaikučius – 5-erių sūnų Hercų ir 1,5 metų dukrą Victorią. Sėkmingai valdome didžiausią braškių ūkį šiaurinėje Švedijoje ir esame laimingi”, – pasakojimą apie save pradeda projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Dovilė.

Nors moteris į Švediją važinėjo net keletą metų kol stabiliai apsigyveno, priprasti prie nuolatinio gyvenimo šioje šalyje taip pat reikėjo laiko: “Dabar čia jaučiuosi gerai, nors pradžia, kaip ir visiems, buvo nelengva. Buvo sunkoka priimti švedų šaltą kultūrą ir susirasti draugų. O ir tokios gilios ir ilgos žiemos šokiravo”.

Dovilė su šeima gyvena šiaurinėje šalies dalyje – Östersunde, kur, kaip pati sako, yra gana mažai lietuvių. “Esu lietuvė ir visada būsiu. Aš labai myliu Lietuvą. Nesu didelė patriotė, bet man Lietuva it koks magnetas – visada traukia. Ten mano šeima, brangiausi draugai, ten gyvena begalės nuostabių akimirkų ir atsiminimų, kuriuos branginu. Man labai norisi to savito kontakto, susitikimo, laisvų paplepėjimų prie puodeliu kavos, nesukant galvos kaip gi kažką kuo tiksliau išvertus, kad nesugadinus “bajeriuko”. Čia, Östersunde, turiu nemažai giminaičių, pusseserių, su kuriomis esame artimos, bet savo artimiausių lietuvių draugių ilgiuosi be proto. Džiaugiuosi, kad ryšys yra nenutrūkęs net ir su tomis, kuriomis esame nesimatę apie 5 metus”, – apie apie bendravimą su artimaisiais ir draugais pasakoja projekto dalyvė, kilusi iš Marijampolės.

Kadais Dovilė svajojo apie sporto arba dietologijos studijas, bet pasuko visai kitu keliu – pasirinko studijuoti dalykinę anglų ir prancūzų kalbas Mykolo Romerio universitete, kas anot jos, buvo klaidingas sprendimas. Mat moteris sako turinti šių studijų diplomą, bet nieko susijusio su šia sritimi dirbti nenori.

Lietuvoje ji dirbo įvairiose parduotuvėse kaip Kristiana, Sportland, Fitsport.
O per penkerius gyvenimo metus Švedijoje spėjo greitai perprasti švedų kalbą ir išbandyti pačių įvairiausių veiklų. Pirmasis jos darbas jau atsikrausčius į Švediją buvo restorano vadybininkės preigos Subway greito maisto restorane. “Absoliučiai nemėgau šio darbo, nes sukimasis virtuvėje yra ne mano aistra, bet būtent čia man susidarė labai palankios sąlygos tobulinti švedų kalbą, susirasti naujų kontaktų, o ir atsakomybė už visą restoraną ir personalą man patiko”, – pasakoja projekto dalyvė, pridurdama, kad taip pat yra dirbusi darželiuose ir mokyklose kaip gimtosios lietuvių kalbos mokytoja.

Šiuo metu be darbo braškių ūkyje, moteris ir dviejų mažamečių mama įsisukusi ir į kitas veiklas – yra oficiali “Aromama” partnerė Švedijoje – prekiauja šio prekės ženklo eteriniais aliejais ir kita produkcija. Moteris šia veikla labai džiaugiasi, nes per keletą metų jau buvo išbandžiusi ir žinojo daugumą produktų. Lyg veiklos Dovilei būtų per mažai, ji dar sugalvojo pasimokyti buhalterijos ir įmonės įkūrimo pagrindų ir įsidarbino batų parduotuvėje Eurosko. Su veiklomis ir tobulėjimu susijusios ir jos svajonės – nori baigti psichologijos studijas.

Paklausta, kuo labiausiai gyvenime didžiuojasi, Dovilė prisimena fitneso užsiėmimus, kuriuos lankė Lietuvoje ir pelnė ne vieną apdovanojimą. “Labai daug metų treniravausi, esu laimėjusi fitneso varžybose antrą vietą ir pirmą vietą štangos spaudimo varžybose Lietuvoje. Labiausiai džiaugiuosi savo sportiniais pasiekimais, nes kažkada buvau silpnavalė, negalinti atsispirti nei vienam skaniam kąsneliui. O galiausiai sugebėjau įrodyti sau ir kitiems, kad aš galiu! O aplamai tai aš viskuo džiaugiuosi – ten kur esu ir su tais, su kuo esu”.

Šis užsispyrimas ir pasiekimai nestebina kai sužinome Dovilės gyvenimo moto „Padaryk, o ne daryk”. “Mano mama, ko gero, nustebs skaitydama tai, nes tai yra jos žodžiai. Visada man sakydavo “Žiūrėk, kad būtų ne daryta, o padaryta… Grindys privalo buti ne plautos, o išplautos” ir t.t. Tuo vadovaujuosi ir dabar – jei kažką darau, turi būti padaryta visu 100%”, – pasakoja Dovilė.
Šios projekto dalyvės pomėgiai – keliavimas su šeima: “Nebūtinai į kitas šalis – tai gali būti paprasta iškyla miške su palapinėmis, laužu ir tai man teiks didelį džiaugsmą. Taip pat mėgstu auginti augalus, jais rūpintis. Turiu didelę oranžeriją, kurioje auginu begalę įvairių augalų nuo paprastų salotų iki egzotinių kivių”.

Ką Dovilė patartų į Švediją atkeliavusiems lietuviams? “Kuo greičiau mokytis švedų kalbos. Tai yra pagrindas viskam, nes atsivers ne vienos durys. Eiti į renginius, domėtis tauta, kultūra. Stengtis kuo greičiau adaptuotis ir mėginti užmegzti kontaktus. Taip nesijausit labai vieniši ir greičiau įsiliesite į švedišką gyvenimą”.

Publikuota 2021-07-15