Benita Venckuvienė

  • Teisininkė
  • 37 metai
  • 5 metai Švedijoje

“Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad išvykti iš Lietuvos buvo lengva. Tikrai ne. Lietuvoje turėjau mylimą darbą ir karjeros galimybes, o mano vyro tikslų įgyvendinimui gimtinė tapo per maža. Mano prioritetas yra šeima. Tuo metu norėjau, kad mūsų pirmagimis būtų šalia tėčio, todėl teko išvažiuoti. Pradžioje su pertraukomis, o vėliau ir nuolatiniam gyvenimui,” – pasiryžimą persikelti gyventi į Švediją prisimena projekto dalyvė Benita.

“Esu žemaitė “iki kaulų smegenų”, gimusi ir augusi Mažeikiuose. Baigusi gimnaziją apsigyvenau Kaune ir ten praleidau 13 metų, ten įsimylėjau savo vyrą, įsigijau namus, ten susilaukiau savo berniukų”, – sako moteris, dabar gyvenanti Stokholme, kur apsiprato ir jaučiasi tiesiog puikiai. – “Stokholmas labai ypatingas miestas – gyvas ir saulei šviečiant, ir sniegui sningant. Pradžioje jautiesi svetimas, ypač kol neturi savo socialinio gyvenimo, kas man labai svarbu. Bet žingsnis po žingsnio susikuri savo laimę, atsikratai baimių, atrandi draugus, pomėgius ir veiklą”.

Lietuvoje baigusi teisės studijas Mykolo Romerio unoversitete Benita išbandė save teisme, notariato sferoje, galiausiai dirbo su advokatais. “Mane likimas suvedė su Advokatu, kuris 2 metus buvo mano gyvenimo mokytojas. Pamačiau, kad sutartys – man nuobodu, advokatūra – bus “peilis” mano moraliniams įsitikinimams. Advokatas tuomet pasakė: eik į prokuratūrą, bet pradėk nuo pradžios, nes niekada nebūsi gera teisininkė jeigu nežinosi kaip byla atsiduria teisme ir nuo ko viskas prasideda. Ir taip aš atsidūriau policijoje. Teko vėl mokytis: gynybos, fizinio krūvio, šaudymo, policijos taktikos ir pan.

Pradėjau savo darbą kaip Kauno rajono policijos komisariato nepilnamečių inspektorė, vėliau apylinkės inspektorė, dar vėliau baudžiamųjų bylų tyrėja. Teko ne tik bylas vartyti, mačiau tikrai visko. Policijoje aš praleidau 5 neužmirštamus metus. Sutikau labai daug ypatingų žmonių, jie tapo mano policijos šeima. Nors praėjo nemažai laiko, tačiau ryšį palaikau iki šiol”, – darbą Lietuvoje tarsi su ilgesiu prisimena projekto dalyvė.

“Atvykusi į Švediją, deja, šio darbo dirbti negaliu. Todėl gana ilgai ieškojau savęs. Tačiau šiandien su partneriais iš Lietuvos turime ne pelno siekiančią organizaciją “Goodness of People”. Organizuojame Erasmus+ tarptautinius jaunimo mainus. Jie unikalūs tuo, kad susirinkęs tarptautinis jaunimas kartu mokosi, dalinasi patirtimi, bendrauja ir siekia bendro rezultato. Temos būna įvairios – nuo kultūros skirtumų iki socialinio verslumo ugdymo. Labai skatinu 18-29 m. jaunimą sudalyvauti šiuose projektuose, nes tai tikrai labai unikali galimybė ne tik keliauti, bet ir ugdyti save, juo labiau, kad dalyviams viskas yra nemokama. Jaunimas drąsiai gali susisiekti su manimi ir aš viską papasakosiu plačiau”, – apie darbą su jaunimu pasakoja Benita. Gal tai puiki galimybė ir lietuviams? Nepraleiskite progos pasidomėti tuo plačiau čia www.goodnessofpeople.se

Be Erasmus veiklos Betina šiuo metu kuria ir tvarių produktų platformą ‘Idocare’, kurioje bus galimybė įsigyti unikalius, tik tvarius produktus iš perdirbtų medžiagų: “Šioje platformoje kviečiame ir pradedančius kūrėjus patalpinti savo tvarią produkciją. Mes suteikiame visą paramą ir galimybes jaunam (ir ne tik) žmogui pradėti savo socialiai atsakingą verslą. Ši platforma, nebus tiesiog “atėjau – pamačiau – nusipirkau”. Mes norime skatinti žmones rinktis prekę atsakingai ne tik dėl tvarumo, bet ir dėl to, kad dalis pelno bus aukojama socialiai remtinoms sritims”.

“Taip pat nemažą savo laiko dalį atiduodu ir Stokholmo lituanistinei “Saulės” mokyklai. Kadangi pati turiu du sūnus ir noriu, kad jie neprarastų ryšio su Lietuva, ši mokykla yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Tai nėra vien tik mokykla, tai lyg šeimų bendruomenė. Galiu teigti, kad mokykla man asmeniškai buvo puikus startas siekiant įsilieti į lietuvių bendruomenę, sutikti daug nuostabių žmonių, bendrauti ir susikurti savo socialinę aplinką. Šiuo metu priklausau mokyklos tarybai, kartu su mokytojomis dedame visas pastangas, kad mokyklos veikla būtų sklandi, įdomi ir kokybiška”, – savo visuomenine veikla lietuvių bendruomenėje dalijasi Benita, kurios gyvenimo moto – “Jei kažką darai, daryk “iš dūšios”.

Ar tai reiškia, kad ji pasiilgsta Lietuvos? “Labai noriu į Lietuvą. Mamos ir tėčio nemačiau jau beveik metus laiko, atrodo iki pilnatvės trūksta tik susitikimo su jais. Esu iš didelės šeimos, turiu tris brolius ir labai daug giminių Lietuvoje. Mano ryšys su Lietuva stiprus, kasdieninis ir nenutrūkstamas. Tai mano šaknys, mano istorija, labai didelė dalis manęs. Nors ir negyvenu Lietuvoje, bet stengiuosi neprarasti ryšio ir vaikams įdiegti meilę gimtinei, jos nepamiršti ir tuo didžiuotis”, – sako moteris.

Laisvalaikiu Benita mėgsta keliauti, atrasti naujas vietas, vaizdus ir pojūčius. Dievina laiką su artimaisiais ir draugais. Mėgsta gaminti, kepti tortus ir eksperimentuoti bei savo atradimais dalintis IG profilyje “What’s for dinner mom” .

Artimieji moterį apibūdintų kaip supratingą ir rūpestingą, tikrą draugę, kuriai galima ir vidury nakties paskambinti. “Negaliu nesutikti, nes jeigu myliu, tai myliu iki pabaigos.
Artimieji tikrai paminėtų, kad esu plepi, mėgstu daug šnekėti ir juoktis. Viena draugė sakė, kad esu valdinga gerąja prasme (tikiuosi :)). O tai gali pasireikšti tuo, kad dažnai imuosi iniciatyvos, bandau paraginti ir suburti kitus bendrai veiklai. Mėgstu kai viskas visiems aišku, viskas savo vietose ir vyksta sklandžiai. Taip pat mėgstu daug šnekėti, bet jeigu reikia, esu ideali klausytoja. Esu linksmas žmogus, negaliu pakęsti slogios nuotaikos, todėl stengiuosi, kad visada būtų fun. Ne kartą, iš per anksti surimtėjusių žmonių girdėjau “Benita, kada tu suaugsi?” Niekada ! :D:D:D”, – juokiasi projekto dalyvė.

Ką ji patartų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams? “Pirmiausiai nebijoti! Mes patys susikuriame barjerus, stereotipus ir baimes, kurios tik trukdo ir stabdo. Atsikračius jų, viskas bus žymiai lengviau ir geriau!”

Publikuota 2021-05-13