Augustė Staniukynaitė

“Lietuvoje net mokyklos nespėjau pabaigti, bet su savimi į Švediją atsivežiau didelę meilę šokiui. Tad paskutiniais metais lankydama gimnaziją, pradėjau dirbti šokių mokytoja ir šokėja bei daug pasiekiau savo šokių karjeroje. Bet kadangi Švedija manęs niekada neribojo, lengvai pakeičiau savo kelią”, – pasakojimą apie save pradeda 24-erių Augustė, į Švediją su šeima gyventi persikėlusi 12-kos metų ir per šį laikotarpį spėjusi save išbandyti net keliose profesijose.

“Po savo šokių karjeros 4 metus dirbau stiuardese. Teoriškai dar vis dirbu, tik esu išėjusi neapmokamų atostogų. Tikiuosi, kad padėtis pasaulyje greitai pasitaisys ir vėl galėsiu sugrįžti tarp debesų”, – svajingai gyvenimą kai dar nebuvome susidūrę su pandemija prisimena mergina, apkeliavusi net 28 šalis.

O kol ji laukia pasaulinės situacijos pagerėjimo, tikrai nesnaudžia – būdama neapmokamose atostogose čiupo pasitaikiusią galimybę ir įsidarbino Nordea banke, klientų konsultante. “Pradėjau tik prieš kelis mėnesius ir esu labai patenkinta naujoje pozicijoje ir turėdama naujas galimybes”, – pripažįsta Augustė, šiuo metu gyvenanti Malmö.

Tokie pokyčiai projekto dalyvės gyvenime – ne naujiena. Ji pilna energijos ir visuomet stengiasi išnaudoti pasitaikiusias galimybes. “Švedijoje jaučiuosi puikiai, čia pilna galimybių. Nors ir pasirinkau ne tradicinį kelią ir po mokyklos nusprendžiau į universitetą nestoti, bet vis tiek žinau, kad net sulaukus 40 metų, jeigu norėsiu, galėsiu laisvai pakeisti savo darbą ar įgyti naują specialybe”, – apie Švedijoje esantį požiūrį į mokymąsi bet kuriame amžiuje sako mergina.

Nepamiršta Augustė ir Lietuvos bei gimtosios Marijampolės. “Nors laikui bėgant vis rečiau sugrįžtu į Lietuvą, ji visada bus mano gimtinė ir namai. Visada smagu aplankyti ten gyvenančius giminaičius. Vieną kartą net teko dvi paras nemiegoti, nes nusprendžiau, jog grįžus iš darbo kelionės į Ameriką, iš karto skrisiu tiesiai į Lietuvą aplankyti močiutės”, – prisimena projekto herojė.

Šokių ir kelionių pasaulyje besisukančiai merginai – tai ne tik darbinė veikla, bet ir didžiausi pomėgiai. Jos gyvenimo tikslas – būti laiminga ir savęs nevaržyti. “Na gal vieną dieną ir knygą parašyti norėčiau, nes nuo mažens žaviuosi grožine literatūra”, – apie tikslus ir svajones paatvirauja mergina.

Augustė pripažįsta, jog nemato savęs nuolat sėdinčios vienoje vietoje. “Nelaukčiau, kad man kas nors pateiktų galimybes ant auksinio padėklo”, – stipriu požiūriu į galimybes ir atkaklumu pasižymi mergina, kurią draugai vadina linksma, drąsia ir nuoširdžia asmenybe. Būti drąsiems ir neriboti savęs ji linki ir į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams.