
- Tarptautinių santykių politinės ekonomijos magistro studentė
- 27 metai
- 9 metai Švedijoje
“Krepšinis, pasas, ir vis dažniau Lietuvoje leidžiamos vasaros”, – šmaikštauja Gabrielė, paklausta, kas ją, jau dešimtus metus gyvenančią Švedijoje, vis dar sieja su Lietuva.
Pasirodo dar prieš persikeldama gyventi į Švediją mergina jau turėjo švediško gyvenimo patirties ir žinių. “Artimas ryšys su šia šalimi mane sieja nuo pat vaikystės: čia praleisdavau visas savo vasaras, mat dalis mano artimųjų Švedijoje įsikūrę nuo 1990-ųjų. Baigus mokyklą norėjau studijuoti užsienyje, tad Švedija atrodė kaip natūralus pasirinkimas”, – savo istoriją pradeda Gabrielė.
Mergina sako, kad prie gyvenimo Švedijoje jau senokai priprato ir čia jaučiasi puikiai: “Manau lietuviams čia lengva įsikurti – mūsų šiaurietiškos kultūros labai panašios, bet “velnias slypi detalėse”, – juokiasi Gabrielė ir dalijasi, kokius privalumus Švedijoje jau atrado: “Šalies socialinė sistema suteikia komforto ir atveria daug galimybių, pavyzdžiui, ne daug šalių gali didžiuotis nemokama aukštojo mokslo sistema, o net dirbant pilnu etatu suteikiamos sąlygos kvalifikacijos kėlimui, naujų įgūdžių įgyjimui. Tai “atveria daug durų”.
Jauna mergina Švedijoje spėjo išbandyti ir studentės, ir stažuotojos, ir darbuotojos roles. “Dabar esu grįžusi prie studijų – studijuoju magistrantūrą tarptautinių santykių politinės ekonomikos srityje, prieš tai baigiau bakalauro studijas politologijos srityje Stokholmo universitete, atlikau keletą stažuočių, tarp jų ir Lietuvos ambasadoje Švedijoje. Taip pat dirbau Švedijos migracijos tarnyboje – ten teko įsigilinti į pabėgėlių bei atvykusių darbuotojų iš ne EU/EEE šalių klausimus”, – apie savo studijų ir darbų vingius pasakoja Gabrielė.
Vos atsikrausčiusi į Stokholmą ji prisijungė prie aktyvių veiklų, kurias tęsia iki šiol: “Čia atradau netbolą, tad jau daug metų žaidžiu Stokholmo netbolo klube. Taip pat mėgstu laipiojimą (bouldering).” Pasak merginos, veiklos yra vienas pagrindinių “raktų” į integraciją: “Naujai atvykusiems į Švediją lietuviams rekomenduoju prisijunkti prie kokios nors bendruomenės ar klubo, užsiimančio mėgstama veikla. Taip susipažinsite su vietiniais bendraminčiais, lengviau integruositės į visuomenę, turėsite su kuo praktikuotis švedų kalbą”.
Publikuota 2020-07-02