Monika Lionaitė

  • 24 metai
  • 7 metai Švedijoje
  • ‘Openhack 2020 Australia’ įkūrėja ir verslininkė, tarptautinių inovacijų ir IT projektų vadovė

Moniką apibūdinti vos keletu sakinių sunku. Tiek veiklų ir pasiekimų 24-erių metų žmogui, atrodo, neįtikėtina. Studijos, praktikos, darbai, savanorystė, verslas, hobiai – viskas vienu metu ir su daug energijos. Bet apie viską nuo pradžių.

“Šiuo metu organizuoju globalius hackathonus (IT projektų ir prototipų kūrimas) ir startuolių kurimą bei vystyma Skandinavijos, Europos, Kinijos ir Australijos rinkose. Esu baigusi magistrą Tarptautiniame ir palyginamajame švietime bei Tarptautinės vadybos bakalaurą Stokholmo universitete. Taip pat studijavau politikos mokslus, tarptautinius ryšius, žurnalistiką, kinų kalbą Stokholmo, Södertorno ir Uppsalos universitetuose.

Studijuoju ir antrą magistrą – Strateginę informacinių sistemų vadybą Stokholmo ir Australijos Nacionaliniame universitetuose. Esu įkūrusi IT inovacijų verslą ‘Openhack 2020 Australia’, kurio pagrindinė veikla – globalių hackathonų organizavimas bendradarbiaujant su globaliomis organizacijomis ir verslo atstovais atrandant inovatyvius būdus ir sukuriant projektų prototipus, kurie prisidėtų prie tvarios verslo veiklos vystymo skaitmeniniame amžiuje”, – apie savo veiklas pasakoja projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė, kurios gyvenimo moto – “Mokytis, dalintis žiniomis ir kurti tvarius produktus”.

O kaip ši aktyvi lietuvė atkeliavo į Švediją? “Nuo vaikystės leisdavau vasaras Švedijoje, su šeima daug keliavome tad pamilau šios šalies kraštovaizdį bei jūros ošimą. O vėliau dėl tarptautinių karjeros ir mokslo galimybių nusprendžiau persikraustyti į Švediją dar budama gimnaziste Tarptautinio bakalaureato programoje. Dalis mano šeimos jau buvo įsikūrusi Stokholme, tad neužtruko kol šis miestas tapo nuolatiniais mano namais”, – sako Monika.

Pasak merginos, tiek gyvenimas Švedijoje, tiek skandinaviškas gyvenimo stilius jai artimas lietuviškam. Čia ji atrado ir daugybę veiklų įvairiose organizacijose, buvo Eurovizijos Stokholme Lietuvos delegacijos koordinatore 2016-aisiais bei Nobelio Premijos 2016 Stokholme viena iš ceremonijos koordinatorių. Monikai teko ir Švedijos švietimo sistemoje aktyviai atstovauti tarptautinių studentų teises dirbant Tarptautinių studentų koordinatore Stokholmo universitete, bendradarbiaujant su švietimo ministrais, universitetų rektoriais ir profesoriais rasti būdus, kaip efektyviai reformuoti aukštojo mokslo švietimo sistemą Švedijoje, Europoje bei kitose pasaulio šalyse.

Ir nors Švedijoje gyvenanti mergina turi labai įtemptą mokslo ir darbo grafiką, tačiau visuomet randa laiko ir su Lietuva susijusių veiklų puoselejimui: “Lietuvybė man – tai savitos kalbos puoselėjimas, vertybės, modernaus gyvenimo supratimas. Emigracija daug prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo, investicijų pritraukimo ir pakitusio suvokimo, jog kad būtum lietuviu nebūtina gyventi Lietuvoje. Patriotiškumo jausmas ypatingai išauga keliaujant ir bandant pažinti kitas kultūras per lietuviškų vertybių prizmę.

Šiuo metu esu Globalios Lietuvos garbės ambasadore Globalios Tauragės regionui Švedijoje ir Australijoje, buvau viena pirmųjų LJB sekretorių, atlikau praktiką Lietuvos ambasadoje Stokholme ir atstovybėje Ženevoje. Esu ir Kanberos lietuvių bendruomenės nare Australijoje. Dalyvauju lietuvių išeivijos menininkų projektuose. O prieš keletą vasarų pradėjau organizuoti paplūdimio tinklinio treniruotes lietuviams Stokholmo regione. Tai tapo tradicija, kuri tęsiasi iki šiol ir suburia lietuvius aktyviam laisvalaikiui. Tai džiugina!”

Nuolat įsisukusi į veiklas Monika nepamiršta ir pasvajoti. Vienas jos tikslas-siekis itin prasmingas – “įgalinti daugiau žmonių, ypatingai merginų, atrasti save technologijų srityje. Būtent todėl yra intensyviai vystoma mano kompanijos ‘Openhack 2020 Australia’ veikla”.

“Visos galimybės pasidaro kur kas prieinamesnės įvaldžius tos šalies, į kurią esate atvykę kalbą ir kultūrą”, – įsitikinusi mergina, kurios vienas svarbus patarimas į Švediją atvykusiems lietuviams būtent toks – išmokti švedų kalbą, kuri atvers daugiau kelių į bendravimą ir karjerą: “Švedai labai tolerantiskai sutinka atvykėlius su malonia šypsena, tačiau užmegzti draugystę ir integruotis į visuomenę pareikalaus nemažai kantrybės ir supratimo. Dažnu atveju daug tarptautinių studentų ir profesionalų Stokholme susiburia į tarptautinių draugų ratą, kuriame švedai – retenybė, tad nekeista, jog švedų kalbos trūkumas labai apsunkina tolimesnes karjeros galimybes. Tad linkiu kantrybės bandant pažinti švedus ir skandinaviško gyvenimo ypatybes”.

Publikuota 2020-09-24

Paulius Urbonas

  • 27 metai
  • 13 metų Švedijoje
  • Programinės įrangos inžinierius
“Mano šeima nusprendė pabandyti susikurti geresnį gyvenimą Švedijoje, nes Lietuvoje buvo gana sunku ir jokių perspektyvų mums su sese nenusimatė. Tėvai norėjo mums suteikti kaip įmanoma geresnes galimybes kažko pasiekti gyvenime, o mes, vaikai, irgi nenorėjome toliau vargti Lietuvoje”, – pasakojimą apie savo šeimos pasirįžimą iš gimtosios Šilutės persikraustyti į nepažįstamą Švediją nuoširdžiai pradeda “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvis Paulius.
Prieš 13 metų, tuomet dar paauglys, atvykęs į Göteborg’ą, sako susidūręs su skirtumais tarp šalių, prie kurių reikėjo prisitaikyti. Tačiau pripratęs prie žmonių ir kultūros, Paulius sako čia besijaučiantis puikiai ir gyvenimu Švedijoje tiesiog mėgaujasi. O šie pokyčiai jam išugdė savybę puikiai prisitaikyti prie įvairių situacijų.
“Šiuo metu daug dirbu su kompiuteriais ir jų sistemomis Combitech AB imoneje. Darbo užduotys būna įvairios, tad kartais tenka ir pakeliauti, ir kursus vesti. Prieš pradedant dirbti su kompiuteriais, pagrinde studijavau – Ethical Hacking & Countermeasures Abertay universitete Škotijoje bei Software Engineering Göteborg’o universitete. Nors spėdavau ir ne pilnu etatu padirbėti įvairiose darbovietėse: tiek prie statybų, tiek klubuose, tiek ir labiau su kompiuteriais bei programavimu susijusiose įmonėse”, – savo veiklomis dalijasi Paulius.
Į technologijų pasaulį įsisukęs vaikinas sako besidžiaugantis Švedijoje baigtomis studijomis ir pasiekimais profesinėje veikloje: “Vienas labiau įsimintinų mano pasiekimų yra darbo projekto pristatymas Tailande, kuriame atstovavau Švediškos kompanijos filialą. Ten teko susitikti su Tailando skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės ministru bei vienu iš turtingiausių Tailando milijardierių.”
Džiugina ir tai, kad svarbia gyvenimo dalimi Paulius laiko dalyvavimą Lietuvių bendruomenės Göteborg’e veikloje bei jos pasiekimus, prie kurių tenka prisidėti. ”Neskaitant to, jog mano seneliai ir didžioji dalis giminaičių gyvena Lietuvoje, ko gero didžiausias išlikęs ryšys su Lietuva yra butent dalyvavimas Lietuvių bendruomenės veikloje. Čia tenka tiek dalyvauti, tiek ir organizuoti renginius bei palaikyti lietuviškas tradicijas ir kultūrą”, – dalijasi aktyvistas.
Tačiau veiklos lietuvių bendruomenėje toli gražu Pauliui ne vienintelės. Vaikinas sako užsiėmimų ir hobių turintis į valias, tačiau šiuo metu daugiausiai laiko jam užima Airsoft’as, taip pat mėgsta ir sportuoti sporto salėje bei bėgioti. Dar vienas jo pomėgis – apsilankyti prie jūros. O kadangi gyvena gana netoli jos, Falkenberg paplūdimys – vienas jo mėgstamiausių.
Stabiliai ir smagiai įsikūręs Švedijoje vaikinas turi patarimų ir čia naujai atvykstantiems lietuviams. “Lietuviai ir švedai bendrauja skirtingai, todėl nereikėtų išsigąsti jeigu vieni švedai bendrauja labai šiltai, o kiti priešingai. Taip pat neišsigąskite jei bendravimas apsiriboja vien mokslo ar darbo sritimi, nes užtrunka daug laiko, kol švedai naujus žmones įsileidžia į savo draugų ratą”, – patarimais pasidalija Paulius.

Publikuota 2020-09-17

Ramunė Drankinaitė

  • 33 metai
  • 7 metai Švedijoje
  • Prekybos finansavimo specialistė

“Man atrodo, kad į Švediją atsikrausčiau netyčia. O gal vaikystėje mama pati to nenorėdama įkalbėjo: kartais, kai būdavom prie jūros ir aš smalsiai žiūrėdavau į horizontą ir klausdavau, o kas anapus, ji sakydavo ”dugnu, dugnu ir į Švediją”, – juokiasi projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Ramunė: “Vėliau ”netyčia” pradėjau mokytis švedų kalbos, atvykau į Švediją Erasmus studijų, vėliau beveik ”netyčia” likau Erasmus praktikos, po kurios, apžavėta Stokholmo, pasilikau čia neribotam laikui”.

Lietuvoje Ramunė studijavo leidybos bakalaurą ir skandinavistikos magistrą. O atvykusi į Švediją darbuojasi tarptautinėje BillerudKorsnäs AB kompanijoje finansų skyriuje ”Trade Finance” (prekybos finansavimo) specialiste.

“Kartkartėmis taip pat verčiu kino filmų subtitrus įvairiems Lietuvos kino festivaliams. Šia veikla užsiimu jau keletą metų. Iki koronos krizės vesdavau šokių pamokas, prisidėdavau prie įvairių bliuzo šokių ir renginių organizavimo. Nors tai buvo laisvalaikio veikla, o ne darbas, pagal tam atiduotas valandas galima tarp jų dėti lygybės ženklą”, – pasakoja LJB narė, savo kūrybingumu, idėjomis ir darbštumu prisidėjusi prie daugybės bendruomenės svarbiausių projektų ir renginių.

Būtent savanoriška veikla ir yra didžiausias Ramunės varikliukas. Be jos, atrodo, šiai jaunai moteriai gyventi nepavyktų: “Turbūt labiausiai džiaugiuosi įvairiomis savanoriškomis veiklomis, su Swedish Swing Society surengtais socialinių šokių renginiais. Man gera kurti erdvę, kurioje susitinka patys įvairiausi žmonės, tiek amžiumi, tiek profesija, tiek gyvenimo būdu, ir kur jie visi gali būti lygiaverčiai; kurioje jiems gera kartu būti, susitikti, leisti muzikai užvaldyti kūną ir sielą”.

“Taip pat man daug gerų emocijų suteikė savanoriavimas su imigrantų vaikais, padedant jiems ruošti namų darbus, ar projektas, kurio metu mokėme suaugusius važiuoti dviračiu. Ir nors atrodo, kad nenuveikiau nieko tokio, kas pakeistų pasaulį, o ir ambicijų tokių neturiu, man gera prisidėti prie vieno žmogaus pasaulio, jo augimo, naujų potyrių ar tiesiog geresnės dienos”, – dalijasi Ramunė.

Šokti, vaikščioti po mišką, lėkti dviračiu per laukus, gerti arbatą, važiuoti traukiniu, “paskęsti knygoje”, rašyti laiškus, gilintis į kalbų subtilybes bei domėtis poezija – visa eilė Ramunės pomėgių. O jos gyvenimo moto – “Tu esi reikalinga(s)”: “Man atrodo, kad mes visi savo kasdieniais darbais, veiklomis ar žodžiais prisidedam prie kažkokios bendros kūrybos. Nors kartais patiems sunku pastebėti savo indėlį, jis tikrai yra, ir yra reikalingas. Noriu kuo dažniau tai priminti pati sau, ir kitiems”.

Jau septynerius metus gyvendama Švedijoje Ramunė gerokai čia apsiprato, tačiau jaučiasi, kaip pati sako, labai įvairiai: “Pirmiausiai buvo stiprus susižavėjimas, dabar kažkoks gilesnis ir įvairiapusiškesnis ryšys – pamatau vis daugiau šešėlių tame nupasakotame gerovės valstybės modelyje, vis daugiau dalykų, kuriuos man sunku priimti, bet tuo pačiu ir tokių, kurie kuria saugumo ir užtikrintumo jausmą.

Labiausiai man patinka tai, kad Švedijoje daug gamtos, netgi Stokholmo didmiestyje yra miškų, didelių parkų, neretai pakeliui į darbą sutinku kiškį, stirną ar fazaną. Dar man patinka ta šiaurietiška ramybė ir kad yra gerbiama kiekvieno asmeninė erdvė ir asmeniniai pasirinkimai”.

“Tačiau ilgiuosi Lietuvos. Tiesą sakant, neretai atrodo, kad jau visai netrukus ten grįšiu, nors tarsi vis labiau įleidžiu šaknis čia, Švedijoje. Kažkaip dėl pandemijos užsiveriant šalių sienoms sustiprėjo vidiniai klausimai, kur yra mano vieta, ir kur aš turėčiau būti, nes staiga ta kita Baltijos jūros pusė nebeatrodo taip arti kaip anksčiau.

Visada gera grįžti į Lietuvą – ten mano šeima, artimi draugai. Seku Lietuvos aktualijas – tiek politines, tiek kultūrines. Vis atsivežu ar užsisakau knygų lietuvių kalba, nes skaityti būtent gimtąja kalba man teikia didelį malonumą”, – apie ryšį su Lietuva ir pastaruoju metu apėmusias mintis pasakoja Ramunė.

Publikuota 2020-09-10

Asta Slezas

  • Karjeros konsultantė/specialistė
  • 35 metai
  • 5 metai Švedijoje
“Gyvenimas tikrai yra nenuspėjamas!”, – istorijos pradžioje sako projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Asta, kurią į Švediją atvedė meilė čia jau 19 metų gyvenančiam lietuviui.
“Maždaug prieš 10 metų išsiruošėme su drauge į Mažąjį Baltijos kruizą į Stokholmą. Niekada prieš tai neteko lankytis Skandinavijoje, tad buvo labai smalsu, kaip atrodo ši šalis Kalėdiniu laikotarpiu. Nors pabūti Stokholme buvo skirtos gal tik 4 val, bet jis paliko neišdildomą įspūdį! Atsimenu, kai gidas nusivedė mus prie geležinio berniuko ir sakė paliečiant jį sugalvoti norą. Šis miestas man taip patiko, kad noras buvo suformuluotas labai greitai – “Norėčiau čia gyventi!”.
Grįžau po kupinos įspūdžių kelionės ir pasinėriau į magistro studijas, tad apie norą labai greitai pamiršau. Tačiau besibaigiant studijoms, man per Facebook parašė dabartinis mano vyras. Taip mūsų susirašinėjimai ir skraidymai vienas pas kitą baigėsi vedybomis ir persikraustymu čia gyventi. Dabar visus svečius veduosi prie šio geležinio berniuko, kuris, matyt, iš tiesų pildo norus”, – linksmai savo persikraustymo į Švediją istorija pasidalija Asta.
Ir nors Stokhomas buvo jos svajonių miestas, o atvykusi šalia turėjo seniai čia gyvenantį ir puikiai šalies sistemą išmanantį vyrą, įsitvirtinti profesinėje srityje nebuvo itin lengva: “Lietuvoje krimtau edukologijos ir teisės mokslus bei dirbau klientų aptarnavimo srityje.
Stokholme pirmieji metai buvo išties sunkūs ir net teko ne vieną ašarą nubraukti. Atrodė “žemė slydo iš po kojų”, kad viską teks pradėti kurti iš naujo. O tikslas atrodė toks tolimas ir sunkiai pasiekiamas”.
Tačiau šiuo metu Asta čia jaučiasi labai gerai: išmoko švedų kalbą, baigė mokslus ir dabar darbuojasi Studie- och yrkesvägledare (karjeros konsultante/specialiste): “Kiekvieną dieną sutinku daug žmonių, atvykusių iš įvairių pasaulio kampelių, kurie taip pat nori įsitvirtinti šioje šalyje. Šis darbas tikrai labai įdomus, o kiekviena diena vis kitokia. Juk kiekvienas žmogus unikalus ir jo gyvenimo istorija, patirtis skirtinga. Kaip mano rektorė pasakytų, ”Mes paimam studentą už rankos ir vedam jį iki jo tikslo”.
Asta sako labai besidžiaugianti pasiekimais, įvykdytais Švedijoje. “Labiausiai džiaugiuosi baigtomis bakalauro studijomis švedų kalba. Kaip juokauju, šis diplomas yra aukso vertės, nes į jį įdėjau labai daug pastangų ir laiko. Ne vienas žmogus klausė, kam man to reikia, net buvo dėstytoja, kuri abejojo, ar man pavyks, bet aš ėmiau ir baigiau universitetą! Dabar tuo labai džiaugiuosi – juk mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs”, – šypsosi Asta, kurios gyvenimo moto yra “Always believe that something wonderful is about to happen!”
O savo įgyvendintomis svajonėmis moteris tik įrodo, kad tuo tikėti reikia. Ir, žinoma, labai stengtis: “Mano vyras sako, kad esu labai ambicinga, nes jei užsibrėžiu tikslą, būtinai jį turiu įgyvendinti”.
Ambicingajai Astai pakanka laiko ne tik svajonėms, tačiau ir kelionėms bei kulinarijai: “Be kelionių negaliu gyventi. Tai lyg patys geriausi vitaminai, iš kurių parsiveži tiek daug gerų emocijų ir įspūdžių – tai atgaiva sielai ir vidinių baterijų įkrovimas. Taip pat labai mėgstu gaminti įvairius desertus. Visi artimieji žino, kad jei tik nusimato kokia šventė, būtinai į ją atsinešiu tortą ar kokį kitą desertą”, – šypsosi Asta. Ji sako taip pat mėgstanti gaminti papuošalus, ir nors šis hobis dabar šiek tiek primirštas, jam norėtų skirti daugiau laiko. Be viso sito, ji mėgsta važinėti dviračiu, plaukti baidarėmis, vandens motociklu, čiuožinėti pačiūžomis ir vairuoti automobilį! “Trumpai tariant, patinka veiklos, susijusios su judėjimu, ir kurios bent šiek tiek sukelia adrenalino”, – dalijasi projekto herojė.
Kad kelionės Astos nevargina, parodo ir tai, jog į Lietuvą ji keliauja bent kartą per 2-4 mėnesius. “Lietuvą be galo myliu ir didžiuojuosi, kad esu lietuvė! Gyvendama čia labai visų pasiilgstu, nes visi mano artimieji ir draugai gyvena Lietuvoje”, – sako iš Kauno kilusi moteris.
Na, o kad lietuvybės labai neišsiilgtų, Asta su vyru vis atkeliauja į LJB ir kitų lietuvių organizacijų renginius. Tą ji pataria ir kities lietuviams: “Būtinai rekomenduoju dalyvauti lietuvių bendruomenės organizuojamuose bei vietiniuose renginiuose, kurių būna išties nemažai. Taip pat – keliaukit ir pažinkit šią šalį! Ir būtinai tobulėkit, nes tam čia yra puikios galimybės”.

Publikuota 2020-09-03

Mantas Petrošius

  • Karališkojo Technologijos Instituto (KTH) studentas
  • 23 metai
  • 1 metai Švedijoje

“Tobulėjimui nėra ribų, tad neužmik ant laurų”, – sako projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvis Mantas, KTH studijuojantis energetikos magistrą. Ir tai jam nėra tik skambi frazė: “Nukonkuravau” daugiau nei 100 aplikacijų į vienintelę „Thermal Design Management“ vasaros praktikos poziciją „Northvolt‘e“, šiais mokslo metais jau laimėjau du tinklinio turnyrus iš dviejų KTH. Niekada neturėjau problemų moksluose, lengvai išlaikau egzaminus ir įgyvendinu projektus. Be to, nuolatos vystau savo visapusiškumą, atrandu naujų idėjų ir ketinimų ateičiai”.

Į Švediją vaikiną atvedė noras tobulėti tik aukšto lygio srityse: ”Švedai išprusę mano profesinėje srityje. KTH, mano nuomone, yra geriausias technikos universitetas visoje Šiaurės Europoje, o pats Stokholmas yra laikomas Skandinavijos sostine. Šiame mieste įžvelgiu didelį potencialą. Tad atvykti čia studijuoti ir pagyventi buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime”.

“Šią vasarą atlieku praktiką – dirbu Northvolt‘e. Ši jauna įmonė turi ambicingą planą tapti didžiausia baterijų gamintoja visoje Europoje, o energijos kaupimas diegiant vis daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių yra neišvengiamas. Northvolt’as ypatingas tuo, kad greitai plečiasi, šiuo metu dirba žmonės iš 70 valstybių, kai kurie atvyksta tik iš “misijos ir emocijos”.

Mano pagrindinė užduotis – suprojektuoti, ištestuoti ir paleisti vėsinimo sistemą baterijų blokams, taip užtikrinant baterijų funkcionalumą ir ilgaamžiškumą. Didelis iššūkis, bet turiu kabintis – panašu, kad antraisiais studijų metais čia galėsiu dirbti puse etato bei rašyti magistro darbą”, – sako ambicingasis Mantas. Prieš apsigyvendams Švedijoje jis baigė Pastatų energetikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, metus laiko studijavo XAMK (Pietryčių Suomijos taikomųjų mokslų universitete).

Tačiau gyvendamas Švedijoje vaikinas pasakoja besijaučiantis gana dviprasmiškai: “Viena vertus, esu čia labai laimingas, nes užimtas, apstu veiklos, galimybių tobulėti įvairiose srityse, sutinku daug įdomių žmonių, prasmingai leidžiu laiką. Kita vertus, dažnai persisotinu, norėtųsi dažniau pamatyti ir gyvai pabendrauti su savo šeima bei artimaisiais nei kartą per pusę metų. Pasiilgstu kaimiškos ramybės ir lėtesnio gyvenimo tempo. Bet taip jau yra gyvenime: jeigu išsikeli konkrečių tikslų ir įsipareigoji jų siekti, tenka pasiryžti šį bei tą paaukoti, bent jau laikinai. Investuoju į save, nes turiu tikėjimą, jog sunkus darbas atsipirks atnešdamas sėkmę ir stabilų rytojų.”.

“Kad ir gyvenu kitoje šalyje ir kol kas nesiruošiu nusistovėti savo gimtinėje, Lietuvos neišsižadu. Nėra ten viskas “rožėmis klota”, bet kai pagyvenau Švedijoje, supratau, kad žmonės pervertina kitas valstybes, jose nepagyvenę ir negalėdami iš tiesų palyginti. Manau, kad žmonės, kurie niekina Lietuvą, patys deda per mažai pastangų, kad jų gyvenimas pagerėtų – nurašo save, nepasinaudoja galimybėmis, neieško informacijos, nesiima naujovių, nevertina to, ką brangaus turi, pernelyg lygina save su kitais”, – mintimis dalijasi Mantas.

Sporto ir aktyvaus laisvalaikio entuziastas domisi ir užsiima tinkliniu, kalistenika, krepšiniu ir tenisu. Tačiau jo interesų sritys kur kas platesnės: psichologija, komunikacija, technika, politika, investicijos – kasdieniai Manto susidomėjimo objektai.
“Žmonės sako, kad esu universalus – išvystęs skirtingų gebėjimų spektrą, taip pat “einu” į žmogų, domiuosi juo, visada jaučiu misiją jį išklausyti ir padėti. Pats manau, kad esu patikimas, disciplinuotas ir atsakingas žmogus, besilaikantis duotų pažadų ir gebantis išlaikyti paslaptis”, – apie save sako studentas.

O į Stokholmą atvykusiems jauniems lietuviams Mantas turi vieną svarbų patarimą: “Stokholmas – multikultūrinis miestas, čia apstu daug įdomių žmonių su skirtingais mentalitetais, spalvingomis idėjomis, specifinėmis pasaulėžiūromis. Todėl neapsiribokite tik ties švedais – čia turite galimybę pažinti pasaulio kultūras, kalbas, virtuves ar skirtingas sporto šakas”.

Publikuota 2020-08-27

Rūta Žemaitytė

  • Finansų kontrolierė
  • LJB komunikacijos koordinatorė
  • 25 metai
  • 1,5 metų Švedijoje

“Mano gyvenimas yra tikras įrodymas, kad posakis “niekada nesakyk niekada” yra teisus. Studijas Švedijoje pradėjau su mintimi, kad po jų grįšiu į Lietuvą ir niekada nedirbsiu užsienyje, tačiau meilė švedui mane sugrąžino į šią šalį ir dabar mano ateities planai iš Lietuvos persikėlė čia”, – su šypsena dalijasi Rūta, sutikusi savo istorija pasidalinti su projekto “Mes – Švedijos lietuviai” sekėjais.

“Nors mokyklos laikais visada sakiau, kad neįsivaizduoju savęs užsienyje, gyvenimas susiklostė kiek kitaip. Paskutiniais mokyklos metais vis dėlto susiviliojau galimybe studijuoti netolimame užsienyje ir įstojau į Stockholm School of Economics in Riga (Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje). Tuo metu nenumaniau, kad šis gyvenimo posūkis pakeis mano viso gyvenimo kryptį. Praleidusi du metus Rygoje, o vėliau ir pusmetį su studentų mainų programa Helsinkyje, grįžau į Lietuvą su bakalauro laipsniu ir pusantrų metų dirbau Vilniuje jaunesniąja apskaitininke.

Galiausiai nusprendžiau įgyti finansų magistro laipsnį ir įstojau studijuoti Stockholm School of Economics (Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje). Po visų studijų ir blaškymosi tarp įvairių šalių, apsistojau ties Stokholmu ir šiuo metu dirbu kontroliere nedidelėje fintech kompanijoje “Westpay”, – pasakoja iš Varėnos rajono kilusi Rūta.

Studijos Švedijoje Rūtai buvo itin sėkmingos: “Magistro studijų metu Stokholme aš buvau atrinkta į dvigubo laipsnio programą, kurios dėka praleidau metus mokydamasi Milane ir galiausiai įgijau du finansų magistro laipsnius iš dviejų universitetų – Stockholm School of Economics ir Bocconi University”.

“Gyvenimas Švedijoje mane paskatino būti savimi ir neslėpti tikrųjų savo spalvų. Žmonės sako, kad švedai yra uždari žmonės, tačiau būtent gyvenimas Švedijoje man padėjo atsiskleisti ir būti atviresne ne tik su mane supančiais žmonėmis, bet net su pačia savimi. Aš esu atviras žmogus, kuris yra visada pasiruošęs mokytis ir tobulėti. Man yra be galo svarbu neužsidaryti savo mažame pasaulėlyje”, – dalijasi mergina.

Rūta pripažįsta, kad net ir gyvenant užsienyje jai yra svarbu puoselėti lietuvybę: “Lietuva visada buvo ir išliks mano namais. Tačiau esu linkusi teigti, kad mano meilė Lietuvai nėra akla. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi Lietuvos pasiekimais ir mūsų šalies istorija bei progresu, tačiau taip pat nevengiu jai kritikos, ypač kai pokalbis pakrypsta socialinių problemų link. Būdama lietuve jaučiu atsakomybę už savo šalį ir stengiuosi prisidėti prie tolimesnio progreso Lietuvoje ir kovos prieš nelygias teises”.

Rūtos gyvenimo moto – “what comes easy never stays”. “Dideli tikslai ir užmojai reikalauja daug darbo ir pastangų, bet visa tai anksčiau ar vėliau atsiperka, tad svarbu nemesti kelio dėl takelio. Esu ne kartą gyvenime susidūrusi su situacijomis, kai norėjosi pusiaukelėje mesti savo tikslą, nes tuo metu atrodė, kad nebegaliu daugiau pakelti, tačiau visada sugebėjau “suimti save į kumštį”, nes žinojau, kad nėra lengvo kelio į sėkmę”, – sako mergina.

Rūta pasakoja, jog ilgą laiką jos tikslai ir svajonės koncentravosi į mokslus, tad pagaliau įveikusi tą gyvenimo laikotarpį, ji vis dar bando išsiaiškinti, kokia linkme nori pakreipti savo gyvenimą. “Dėl šios priežasties šiuo metu neturiu jokių didelių svajonių ir tiesiog stengiuosi mėgautis šia diena”, – šypsosi LJB narė.

Atsiradus daugiau laisvo laiko, jį Rūta skiria pomėgiams: “Nors neturiu jokio muzikinio talento, esu didelė muzikos entuziastė. Vasaras Lietuvoje praleidžiu kone lakstydama iš vieno koncerto į kitą. Taip pat mėgstu kiekvieną dieną bent pusvalandžiui atsipalaiduoti su knyga rankose, o pastaruoju metu iš naujo atradau savo paauglystės hobį – siuvinėjimą kryželiu”.

Publikuota 2020-08-20

Vilius Lampickas

  • Produkto marketingo vadovas
  • 31 metai
  • 2 metai Švedijoje

“Taikyk į Mėnulį. Net jei nepataikysi, vis tiek atsidursi tarp žvaigždžių”, – sako stalo ir video žaidimų entuziastas Vilius, po klajonių per keletą pasaulio šalių galiausiai apsigyvenęs Švedijoje, Stokholme. O pagyventi Viliui teko ir tolimajame Tokijuje, ir artimesnėje Nikosijoje, ir kaimyniniame Osle.

“Gyvendamas Osle radau įdomų darbo pasiūlymą Stokholme. Pasitarėme su žmona Ieva ir nusprendėme atvykti čia gyventi. Stokholme jaučiuosi gerai, tai yra vienas gražiausių miestų, kuriame esu gyvenęs. Beveik kiekvieno tilto viduryje visada sustoju ir stebiu panoramą: čia nuostabios salos, vanduo ir kiti tiltai tolumoje… Jau beveik du metus tai niekaip nepabostantis vaizdas”, – dalijasi projekto „Mes – Švedijos lietuviai“ dalyvis Vilius, Stokholme su žmona sukūręs šeimą.

Savo veiklomis ir gyvenimo būdu Vilius džiaugiasi. “Profesiniame gyvenime dirbu mylimą darbą ir kasdien tobulėju srityje, kuri man labai įdomi. Asmeniniame gyvenime per pastaruosius 10 metų, gyvenant penkiose šalyse, sutikau daug puikių žmonių, iš kurių kažką išmokau ir turėjau kuo pasidalinti”, – sako jaunas vyras ir pasidalija dabartinėmis veiklomis Stokholme: “Šiuo metu dirbu marketingo skyriuje video žaidimų kompanijoje “Paradox Interactive”. Prieš tai studijavau Strateginį marketingo valdymo magistrą Osle ir dirbau “Telenor” kompanijoje.”

Nors atrodo, kad per 10 metų klajonių galima stipriai atitolti nuo Lietuvos, Viliui tikrai taip nenutiko. Stipri priežastis – lietuviškos kultūros mylėtojai tėvai: “Abu mano tėvai yra tautodailininkai, puoselėjantys senąsias tradicijas ir menus. Tėtis Saulius kuria kryžius, ir kitas skulptūras, kurios išsibarstę po visą pasaulį. Mama Audronė rengia etnografines parodas ir stovyklas jaunimui, bei margina Velykinius margučius vašku ir dalyvauja parodose, veda mokymus Lietuvoje ir kitose šalyse.”

Paklaustas, kuo jis galėtų būti išskirtinis iš kitų, Vilius pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra kažkuo ypatingas. Ir jis pasidžiaugti turi kuo: “2006-aisiais tikriausiai buvau vienintelis septyniolikmetis Alytuje besimokantis Japonų kalbos savarankiškai. Po ketverių metų jau gyvenau Tokijuje”. Meilę Japonijai Vilius puoselėja iki šiol ir planuoja ten nuvykti bent kas kelerius metus.

Ką šis keliauninkas patartų į Švediją atsikrausčiusiems lietuviams? “Mano patarimas – persikėlusiems į bet kurią šalį, nebūtinai Švediją: stebėkite kultūrą ir mokykitės bei priimkite geriausią, ką ji turi. Nes Švedijoje galime pamatyti ir pajausti dalykus, kurių nėra Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Kaip ir Lietuvoje yra dalykų, kurių nėra Švedijoje ar kitose šalyse. Tai lengvas būdas augti, tobulėti bei praplėsti akiratį”.

Publikuota 2020-08-13

Samanta Plechanovaitė

  • Aptarnavimo specialistė
  • 23 metai
  • 4 metai Švedijoje

“Labiausiai gyvenime didžiuojuosi įdėtomis pastangomis, kurios padėjo įgyvendinti mamos svajonę atidaryti gėlių saloną. Tuo pačiu įgavau vertingos patirties skaitmeninio verslo bei marketingo srityse”, – sako dar viena projekto “Mes – Švedijos lietuviai” herojė Samanta. Jauna mergina jau kelerius metus gyvena Švedijoje, tačiau nepraleidžia progos prisidėti ir prie Lietuvoje gyvenančių artimųjų svajonių, kas jai suteikia daug laimės.

“Stengiuosi kuo dažniau aplankyti Lietuvą – kaskart ten vykstant išauga šypsena iki ausų. Palaikau stiprius ryšius su ten gyvenančiais artimaisiais ir draugais. O kiekvieną kartą grįžus, bandau visiem paįvairinti kasdienybę organizuodama smagius pobūvius”, – dalijasi aktyvi mergina, pasižyminti pozityvumu ir noru burti žmones. Jos aktyvumu ir noru burtis su bendraminčiais jau įsitikino ir LJB. Prie aktyvo komandos Samanta prisijungė kaip vijurkas – su dideliu noru veikti, prisidėti prie esamų veiklų ir organizuoti naujus projektus.

Švedijoje Samanta dar tik ketvirti metai, tačiau jau spėjo pagyventi dviejuose miestuose: “Visada norėjau patirti studentišką gyvenimą užsienyje, tad, paklausius tėvų patarimo, nusprendžiau vykti į Jönköping studijuoti tarptautinės ekonomikos. Pabaigus studijas gavau darbo pasiūlymą Stokholme, tad sugalvojau išbandyti gyvenimą sostinėje”.

“Studijų metai buvo tikrai nuostabūs, kupini nuotykių ir šypseną keliančių prisiminimų. Gavau progą susipažinti su begale žmonių iš įvairiausių šalių, kas buvo, turbūt, pati įdomiausia studijų dalis. Šiuo metu mano pagrindinė veikla yra darbas “Klarna” banke ir naujų vietų tyrinėjimas Stokholme. Labai mėgstu keliauti, tad nekantrauju kai vėl bus galima leistis į naujus nuotykius”, – dalijasi mergina.

“Švedijoje dar daug ko nesu mačiusi, bet mane visur stebina gamta, daugybė ežerų, miškų… Stokholmo centre visada džiugina salos, apsuptos vandens. Labai patinka Kungsträdgården – jauki vieta, kur ypač gražu pavasarį, kai žydi sakuros. Taip pat verta patyrinėti Stokholmo Archipelagą”, – įspūdžius pažeria Samanta ir rekomenduoja šias vietas aplankyti tiems, kurie ką tik atvyko ar ruošiasi atvykti į Stokholmą.

“Čia jaučiuosi laiminga ir saugi. Stokholmas man dar šiek tiek svetimas, bet manau, kad tai tik laiko klausimas. Patirtis Švedijoje mane jau labai daug ko išmokė ir padarė didelę įtaką asmeniniam tobulėjimui”, – sako iš Kauno kilusi Samanta, paklausta, kaip jaučiasi gyvendama Švedijoje.

Aktyvi mergina turi gana neįprastą pomėgį – kolekcionuoja norus: “Turiu 35 dalykų sąrašą, kuriuos noriu įvykdyti gyvenime. Jį sukūriau kai man buvo 18 metų. Į jį įeina įvairiausi dalykai, kaip svajonių šalių aplankymai, visokiausi įdomūs nuotykiai ir išbandymai. Kiekvieną kartą kai kažką įvykdau, užrašau, kur, kada, su kuo tai įvyko. Tai noro įgyvendinimą padaro dar įdomesniu.”

“Dar viena iš svajonių, – tęsia mergina, – turėti tokį darbą, kuris nebūtų kaip pareiga, bet labiau kaip hobis, ir skatintų keliones darbo reikalais. Kad jame galėčiau įgyti profesinės patirties ir tuo pačiu aplankyti naujas vietas”. Ir nors Samantos planuose daug kelionių, darbų ir veiklų, ji pripažįsta, kad viena iš svajonių – šeima, kurią norėtų sukurti ateityje.

Paklausta, kuo ji galėtų būti išskirtinė iš kitų žmonių, Samanta nedvejodama randa šmaikštų atsakymą: “Esu gimusi 13 dieną, penktadienį – tai jau manau ypatingas žmogus vien dėl to”. 

Publikuota 2020-08-06

Lina Matusevičienė

  • Medicinos studentė
  • 30 metų
  • 6 metai Švedijoje

“Į Švediją mane patraukė smalsumas. Tuo metu Skandinavija man skambėjo egzotiškai. Pribrendus jaunatviškam norui judėti pirmyn karjeros laiptais, akis patraukė Upsalos Universitetas”, – pasakojimą apie save pradeda projekto “Mes – Švedijos lietuviai” dalyvė Lina.

“Upsala tapo mano meile iš pirmo žvilgsnio. Kaip dabar prisimenu savo pirmąjį vizitą: dviračių jūra prie centrinės stoties ir po palange besidriekiančius prisirpusius mėlynojus – jau tada supratau, kad čia bus mano namai. Taip ir yra: graži gamta man primena gimtinę, studijuoju įdomias temas, laisvalaikio užsiėmimų netrūksta, o ir mylimas vyras atsirado šalia. Na gal dar kiek norėtųsi labiau praplėsti pažinčių ratą, bet viskam savas laikas”, – šypteli Lina, kurios gyvenime šiuo metu net dvejos studijos: “Ką tik baigiau medicinos trečią kursą, taip pat paraleliai esu ir PhD studentė, savaitgaliais atliekanti mokslinį darbą laboratorijoje, diabeto srityje.”

“Švedija nėra mano pirmoji stotelė. Kadaise akys krypo į Angliją, ten studijavau biomedicinos bakalaurą, o mainų programos dėka jėgas teko išbandyti ir Australijoje. Magistro studijos Britanijoje nėra pigios, tad Švedija tapo mano antruoju taikiniu. Čia sutikau tada dar būsimą vyrą, kuris ir įkvėpė bei palaikė siekiant mano seno tikslo: vieną gražią dieną tapti gydytoja”, – mokslo keliu dalijasi jauna moteris.

Nedideliame Vėžaičių miestelyje užaugus Lina sako besidžiaugianti, kad nepaisant naujos kalbos, amžiaus skirtumo ir studentiško finansinio nestabilumo vistiek ryžosi grįžti prie savo senos svajonės. Nebereikalo save ji įvardija kaip užsispyrusią žemaitę, o darbus stengiasi atlikti taip, “kad rytojaus Lina nesigailėtų” 🙂

Dar nuo vaikystės Lina svajoja apkeliauti pasaulį. Tačiau, kad ir kur begyventų, Lietuva jos širdyje visada: “Už įdiegtą norą palaikyti lietuvybę esu dėkinga tėčiui, kuris nuo mažens ugdė meilę Lietuvai. Kaskart atvykus į naują šalį įsitraukiu į lietuvių bendruomenes: Newcaslte lietuvių studentų sąjunga bei LJB Švedijoje, šokau Melburno “Gintare”, o “Baltija” jau yra tapusi mano antrąja šeima”. Ir tikrai – turbūt ne vienas Švedijos lietuvis yra matęs Liną besisukančią tautinių šokių sūkuryje lietuvių renginiuose, o LJB nariai turėjo galimybę sudalyvauti jos organizuotose veiklose ir išragauti gamintų patiekalų ir net tortų.

Aktyvi Lina ne tik lietuviškose veiklose. Ji sako neįsivaizduojanti savo dienų be žygių dviračiais ir įdomių kampelių aplankymo. Tad jos rekomenduojama aplankyti vieta Švedijoje – “Sälen vietovė vasarą, kai miškais nukloti kalnai tampa pilni gėrybių, o vaizdai nuo kalnų viršūnių užgniaužia kvapą”.

O kuo gi ši keliaujanti medicinos studentė išsiskiria iš savo draugų ir pažįstamų rato?
“Visada kuprinėje nešiojuosi gimtadienio žvakutę ir degtukų, jei staiga “užkluptų” kieno gimtadienis ”, – pabaigai šypsosi Lina.

Publikuota 2020-07-30

Ričardas Lieponis

  • Finansinių sistemų inžinierius
  • 29 metai
  • 3,5 metų Švedijoje

“Moku gana daug dainų mintinai bent penkiomis kalbomis”, – išpyškina Ričardas, paklaustas, kuo jis galėtų būti išskirtinis iš kitų žmonių ir priverčia nusišypsoti – tikrai neeilinė atmintis. O gal tai būdinga visiems finansininkams? 

“Turiu Ekonomikos magistro laipsnį su Finansų analitikos specializacija todėl karjerą pradėjau ir tęsiu finansų sektoriuje. Šiuo metu einu Finansinių sistemų inžinieriaus pareigas LC&I, Swedbank AB įmonėje. Taip pat laisvu laiku užsiimu investavimu į vertybinius popierius bei gilinu mokslines žinias finansų analizės srityje”, – pasakoja jau ketvirtus metus Stokholme gyvenantis Ričardas, pabrėždamas, kad ši sėkminga profesinio gyvenimo raida jam yra svarbus gyvenimo pasiekimas.

“Pirmą kartą Stokholme apsilankiau 2011 metais studijų Suomijoje metu. Tuomet kartu su tarptautiniais studentais turėjome kelionę keltu iš Helsinkio į Stokholmą. Apsilankymas Stokholme truko vos 8 valandas, bet miestas mane spėjo pakerėti savo spalvomis, “nesibaigiančiu” vandeniu ir nuostabiais laivais. Todėl plaukdamas atgal pažadėjau sau, kad būtinai čia apsilankysiu ilgesniam laikui. Tai va ir apsilankiau…”, – juokauja Ričardas.

Kiek ši viešnagė užtruks, nežinia, nes Ričardui Stokholmas ir visa Švedija labai patinka ir net turi panašumų su Lietuva: “Ši šalis kupina galimybių tobulėjimui ir saviugdai, ramiam laisvalaikiui gamtoje, sportui ar muzikos garsų apsuptam vakarui miesto centre. Manau, kad Švedija ir Lietuva yra arti viena kitos ne tik geografiniu atstumu, bet ir savo vertybėmis, kultūra.”

“Persikraustymas į naują šalį padėjo labai daug išmokti apie save patį, kas, esu tikras, turės didelės įtakos mano asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ilgoje perspektyvoje. Be to, vaikystėje svajojau į darbą važiuoti metro”, – mintimis dalijasi jaunas vyras ir tėtis.

Ričardo gyvenimas – ne tik karjera ir profesinis tobulėjimas. Jis pilnas nuotykių, atradimų ir hobių: “Džiaugiuosi, kad jau dukart išbandžiau save gyvendamas užsienyje; tuo, kad nuo pirmųjų nusileidimų nuo mažų Vilniaus kalvelių, savo turėtomis lygumų slidėmis, “užaugau” iki slidinėjimo entuziasto galinčio įveikti daugelio kalnų trasas; tačiau labiausiai džiuginantis pasiekimas – sukurta nuostabi šeima”.

“Esu sau reiklus žmogus, tačiau visada stengiuos rasti laiko įdomiam pašnekesiui, naujam atradimui, o svarbiausia – pagalbai tam, kuris bėdoje”, – sako Ričardas, paklaustas, koks žmogus jis yra. Ir nors pastaruosius kelerius metus jis gyvena ne Lietuvoje, laiko ir dėmesio skiria ir jai: “Lietuva yra mano gimtinė, todėl analizuoju šalies aktualijas ir procesus, seku naujienas ir džiaugiuosi sėkminga jos raida. Be to, Lietuvoje yra mano artimieji ir nemažai draugų”.

Jauno vyro gyvenime gausu ir ateities planų bei svajonių. “Tikslų turiu daug, bet dabar norėčiau pasvajoti… Apie trobelę ant geltono smėlio paplūdimio. Kai ryte pasitinka nuožmios jūros ir žuvėdrų daina, o valgomasis kvepia šviežia kava. Ir nežinia, ką įdomaus ši diena atneš…”, – šypsosi Ričardas visiems mums primindamas, kad reikia ir atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir prisiminti svajones.

O laisvalaikiu šį jauną vyrą taip pat galite sutikti ir LJB renginiuose, prie kurių jis pataria prisijungti ir visiems į Švediją atvykusiems jauniems lietuviams. Taip pat – pakeliaut po šią šalį ir pažint jos gamtą bei skirtingus regionus.

Publikuota 2020-07-23