Popietė su Svaru: apie nuotykius, Lietuvą, jaunimą ir gyvenimą iš arti

Artūro Zelenkausko nuotr.

Būdamas antroje klasėje jis negalėjo padeklamuoti eilėraštuko. Į mokyklą atvažiuodavo motociklu. Po mokyklos įstojo į teisę. Baigė pedagogiką. Turi silpnybę ledo rituliui ir nežiūri krepšinio. Aplinkiniai jam kartojo “susitiksime pataisos namuose”.

Tačiau šiandien visiems pažįstamas (o galbūt ir nevisai) Gabrielius Liaudanskas (Svaras) pripažįsta: savo bagažą tikrai pripildžiau visko, tačiau niekada nesustosiu semtis naujų patirčių. Esu gyvenimo piratas, – pasitinka mus šypsodamasis.

O mes, Stokholmo jaunimo bendruomenė Švedijoje, prisėdome pasikalbėti apie Lietuvą, jaunimą, gyvenimo istorijas, pasivaikščioti Stokholmo gatvėmis ir dabarties labirintais.

 Pirmi įspūdžiai atvykus į Stokholmą?

 Man labai patinka visi šiaurės miestai ir ten, kur lyja! Jei yra lietaus, aš – būsiu laimingas. Bet patį didžiausią pirmą įspūdį bet kokiame mieste palieka žmonės, kuriuos sutinki, o ne sienos, kurias pamatai. O Lietuvos jaunimo bendruomenė Švedijoje mane pasitiko tikrai šiltai. Iš tikrųjų norėjau išvažiuoti į užsienį, bet jaučiuosi lyg būčiau Lietuvoje – tiesiog šiek tiek kitokioje aplinkoje 🙂

Mėgstate susitikti su jaunais žmonėmis. Kodėl?

 Visų pirma man tai yra nuotykis, o nuotykis yra vienas iš svarbiausių kertinių akmenų – įkvėpimui, kūrybai, saviraiškai, asmenybės brandai. Aš esu stebėtojas. Stebėtojas, kuriam įdomu gyventi ir mokytis iš kitų žmonių.  Dėl to ir vadinu save gyvenimo piratu: tikslingai plaukiančiu ten, kur noriu būti aš ir darančiu tai, ką tikrai noriu. Esu pats sau kompasas.

Daugelis žmonių turbūt niekada ir nesužinos, kad tai jie manyje įkvėpė dainų žodžius. Nuolatinis pažinimas manyje atveria naujas galimybės. Dėl to esu ir čia.

 “Visi neužduoti klausimai taip ir liks neatsakyti” 

Iš kitos pusės, kai gyvenime susiduri su kitais žmonėmis, jų kasdienybe, pasaulėžiūra tu visada gali pasirinkti, ar norėtum praeiti pro šalį, ar ne. Aš nenoriu praeiti pro šalį. Man patinka, kai vaikai, paaugliai, suaugę klausia, domisi, o aš bandau išprovokuoti diskusiją apie tai, ką jie galvoja apie gyvenimiškas situacijas. Taip gimsta pokalbis ir dialogas. Galbūt tas vienas pokalbis sugriaus ilgai laikytus stereotipus, kuriuos laikai savyje. Galbūt pasisemi žinių, pakeisi nuomonę, suprasi tai, ko anksčiau nesupratai.

“Visi žmonės turėtų būti kodėlčiukai – klausti, gilintis, neapsiriboti savo nusistatymais ir domėtis tuo, kas aplink!”

Ką tau reiškia lietuvybė?

Aš visada sakau, kad mes ne daigai užaugę vidury oro. Visi turime savo identitetą. Kai esi jaunas žmogus – turbūt nori keliauti, kaupti patirtį, pažinti visą pasaulį, perduoti tas žinias kitiems, įprasminti savo gyvenimą – kuriant, rašant, piešiant, nesvarbu kokia išraiška. Tuo metu nesusimąstai apie savas šaknis. Tačiau visa ta išraiška iš tikrųjų prasideda nuo klausimo: kas aš? Į ką aš atsiremiu? Kur mano vertybinis stuburas? Tada pradedi suprasti savo tautos vertę savyje.

Lietuva. Kokia ji tau?

Maža ir didelė tuo pačiu metu. Lietuvių tauta yra atkakli, darbšti, užsispyrusi, daug visko mačiusi ir turinti garbingą praeitį. Ir kuo mažesnė tauta, tuo mums reikia gebėti laikytis arčiau vienas kito, nes kitaip išnyksime. Dėl to lietuviai ir yra šiek tiek “kietesni”, nes mus nuolat istoriškai bando išskaidyti, o mes vis tiek laikomės. Tai mus užgrūdino ir sustiprino.

Pripažinkime: daug jaunų žmonių išvažiuoja iš Lietuvos. Dėl daugybės priežasčių: kartais ieškoti geresnės ateities, kartais tiesiog įgauti žinių ir grįžti į gimtinę. Kaip manote, kokiais būdais užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų geriau ir prasmingiau padėti kurti „rytojaus Lietuvą“?

 Buvimas lietuviu jau yra labai svarbus darbas. Kiekvienas lietuvis gyvenantis užsienyje yra savo tautos ambasadorius. Jie formuoja kitų asmenų nuomonę apie Lietuvą, apie mūsų kultūrą, kurią sąsajas, nes mes visada esame po didinamuoju stiklu. Dauguma užsieniečių turi draugų iš Amerikos, Vokietijos, Anglijos, Ispanijos, tačiau nedaugelis pažįsta daug lietuvių. Būtent dėl to tavo žodžiai, veiksmai, mintys ir formuoja užsieniečių nuomonę apie visą Lietuvą.

Tad net ir vienas pašnekesys gali sukurti visos šalies įvaizdį. O man atrodo, kad svarbiausia yra būti geru žmogumi. Jei esi geras žmogus, tavo kaimynas Stokholme visada prisimins, jog lietuvis – patikimas kaimynas ir nuoširdus žmogus.

Vienas palinkėjimas Stokholmo lietuviams

Linkiu neužaugti ir būti vaiku: nemanykite, jog esate protingiausi ir viską žinote, nesilaikykite savo sustabarėjusių nuomonių. Pati didžiausia klaida yra galvoti, kad pasaulis yra tik toks, kokį tu įsivaizduoji. Žaismingumas, smalsumas, žingeidumas tai vertybės, kurias turėtų puoselėti tiek maži, tiek dideli.  Tada gyvenimas visada bus tikrai labai įdomus.

Straipsnio Autorius 

 

Vaida Pakulytė, Lietuvių jaunimo bendruomenės Švedijoje komunikacija

 

Video Autorius

 

Ignius Šalkauskis, Lietuvių jaunimo bendruomenės Švedijoje komunikacija